Šventojoje vienas iš lankomiausių objektų – 1973 m. pastatytas svyruojantis, kabantis tiltas, esantis gyvenvietės šiaurės vakarinėje dalyje ir jungiantsi du Šventosios upės krantus. Tiek vietinių gyventojų, tiek ir atvykstančių svečių jis dažniausiai vadinamas Beždžionių tiltu.
Anksčiau tiek vienoje, tiek kitoje upės pusėje stovėdjo gausybė nedidelių medinių, laikinam poilsiui pastatytų namukų. Tada be šio tilto neišsiversdavo niekas, įsikūręs šiauriniame upės krante. Minėtus namelius nugriovus, į gyvenvietę atvykstančių svečių srautai čia, ypač vasarą, pavasarį ir rudenį čia nesumažėjo – apsilankius Šventojoje dabar lyg jau ir privalu tą tiltą pereiti, nes jis, kaip ir kopose stovinti skulptūra „Žvejo dukros“, Šventosios senojo tilto, uosto vieta, naujai įrengta Šventosios gyvenvietės centrinė aikštė yra tapęs vienu iš pagrindinių šios vietovės simboliu.
Šis tiltas yra ir vienas iš labiausiai žinomų pakabinamų, svyruojančių tiltų Lietuvoje, o jų iš viso mūsų šalyje priskaičiuojama apie 80.
Vaikščioti tokiu tiltu ne tik įdomu. Čia, ypač jei tiltas kiek daugiau siūbuoja, jautiesi lyg esantis nesvarumo būsenoje. Tiltas reikalauja nuolatinės priežiūros. Jo lynai keičiami kas dvejus, trejus metus, medinė danga – kiek rečiau. Kartais prireikia ir daug kainuojančio remonto, ypač jei poilsiautojai nepaiso naudojimosi juo reikalavimų, per daug įsiūbuoja tiltą, šokinėja nuo jo į upę. Paskutinį kartą tiltas buvo atnaujintas 2017 metais.
Danutė Mukienė
Gretos Tautavičiūtės nuotraukose – svyruojantis, kabantis tiltas (Beždžionių tiltas) Šventojoje
Tekstas paskelbtas 2022-01-16
Publikacija parengta įgyvendinant 2022 m. Lietuvos kultūros tarybos remiamą projektą „Žinoma ir nepažinta Palanga: 10 virtualių turų po kurortą“
