Pirmoji katalikų bažnyčia Švėkšnoje pastatyta 1509 m. (M. Valančius nurodo skirtingas datas – 1507 m. ir 1509 m.) Mikalojaus Jonavičiaus Kęsgailos rūpesčiu (architektas Ustinas Golinevičius). 1732 m. per gaisrą ji sudegė. 1742 m. prelatas Antanas Vaina pastatė naują, medinę, kryžiaus formos. Apie 1803 m. kunigas Hurčinas Švėkšnoje ant tvirtų mūro pamatų pastatė naują medinę bažnyčią. XIX a. viduryje klebonas kanauninkas Staškauskas šventorių aptvėrė gražia gotikinio stiliaus mūro siena, pastatė gražius vartus, įrengė įvažiavimą. Visa tai išliko iki šiandien. Tais laikais prie bažnyčios buvo pastatytas ir įspūdingas tiltas. Staškauskas sutvarkė, padidino Švėkšnos kapines, jas aptvėrė mūro siena, pastatė gražius vartus, koplyčią. Čia palaidotas ir pats kun. Staškauskas. Miestelyje altarista yra dirbęs Mykolas Miežinis (parašė lietuvių kalbos gramatiką, žodyną). 1899-1938 m. čia klebonavo prelatas Julius Maciejauskas. Jo rūpesčiu pastatyta naujoji, iki šiol Švėkšną puošianti gotikinio stiliaus raudonų plytų bažnyčia. Ji iškilmingai konsekruota 1905 m. Tarpukario metais Švėkšna buvo dekanato centras – apjungė 11 parapijų. Evangelikų liuteronų bažnyčia Švėkšnoje pastatyta 1819 m. Jurgio Pliaterio lėšomis. Kai ji sudegė, 1867 m. pastatyta nedidelė liuteronų mūro bažnyčia kitoje vietoje.
ŠVĖKŠNOS PARKAS
Šis parkas – vienas iš gražiausių Lietuvoje. Jį XIX a. viduryje įrengė Pliateriai. Apie 1880 m. parkas buvo perplanuotas ir papuoštas naujais įrengimais bei pastatais. 1880 m. čia pastatyti empire stiliaus mūrinė vila „Genovaitė”, įrengti stilingi vartai, parkas aptvertas mūro siena, prie kurios pastatyti šiltnamiai, įrengtas namelis sodininkui. Šio namelio aukštame bokšte būdavo iškeliama Pliaterių giminės vėliava. Parke augo daug vietinių ir įvežtinių medžių: dviskiautis ginkmedis, kukmedžiai, Veimuto pušis, karpytalapė liepa, bukai ir kt. XX a. pradžioje Švėkšnos ir Vilkėno parkuose buvo pastatytos Dianos ir Rebekos statulos, dekoratyvinės vazos, Švėkšnos parke įrengtas saulės laikrodis. Tais laikais medžiais apsodinta alėja jungė Švėkšną ir Vilkėną. Prie Švėkšnos, 70 ha aptvertame miško plote, buvo įveistas žvėrynas. Čia laikė briedžius, stirnas, kitus žvėris, fazanus. Švėkšnos parką kerta upelis, yra keletas dirbtinių tvenkinių. Pliaterių laikais parką puošusios meniškos skulptūros, vazos šiuo metu atstatomos. Restauruoti ir vartai, gražiai tvarkomas pats parkas. Atstatytas ir 1928 m. Lietuvos pavasarininkų pastatytas Lietuvos Nepriklausomybės 10-mečiui skirtas paminklas. Tebestovi ir 1928 m. iškilę gimnazijos rūmai. Iš viso parkas užima 9,5 ha.
STEMPLĖS
Šis kaimas ir buvęs dvaras yra 12 km į rytus nuo Švėkšnos. Jis priklausė Pliateriams. Dvare buvo koplyčia, čia retkarčiais vykdavo pamaldas. Pas Stemplių dvaro savininką Kazimierą Pliaterį paskutiniuosius savo gyvenimo metus praleido Simonas Stanevičius, kuris Stemplėse mirė ir buvo palaidotas Švėkšnos kapinėse.
1863 m. gegužės 11-12 dienomis Stemplėse vyko stiprus sukilėlių susirėmimas su rusų kariuomene. Sukilėliai atsilaikė. Nepriklausomybės metais Stemplių dvaro centras priklausė Jadvygai Čeckienei, iš kurios „neliečiamą dvaro normą” prelatas K. Šaulys nupirko giminaičiui Alminauskiui. Prieš II-ąjį pasaulinį karą Stemplėse pastatyta bažnyčia. Pagal žemės reformos įstatymą išdalyto dvaro vietoje įkurtas Drobulių kaimas. Šis vardas neprigijo – liko Stemplės. Šiame kaime yra gimęs Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras Kazimieras Šaulys. Dalis Stemplių dvaro pastatų yra išlikę.
VILKĖNAS
Gyvenvietė, esanti du kilometrai į pietus nuo Švėkšnos, prie vieškelio į Žemaičių Naumiestį. Jį sudaro dvaras, trys to paties pavadinimo kaimai, malūnas ir Švėkšnos parapijos kapinės. Vilkėno dvaro sodybą suformavo grafas Aleksandras Pliateris (1845-1922). Girioje, senais ąžuolais apaugusioje vietovėje, jis įrengė ir gražų angliško stiliaus parką. Grafas buvo didelis gamtos mylėtojas ir rūpinosi, kad jo parke būtų kuo įvairesnių ir retesnių augalų. Čia jie buvo vežami iš įvairiausių užsienio šalių. Taip parke atsirado Amerikos ąžuolas, Amerikos klevas, vešlios tujos ir daug kitų tuo metu Lietuvoje retų augalų. 1887 m. šiame parke buvo pastatyti gražūs dviejų aukštų neorenesansinio stiliaus rūmai su bokštu. Juose buvo 20 kambarių. Puošnumu garsėjo salonai, kuriuose stovėjo paauksuoti baldai. Sienos buvo ornamentuotos, kabėjo dideli krištoliniai sietynai. Viduryje apskrito gazono, priešais rūmus, stovėjo marmurinė Rebekos statula (prancūzų skulptoriaus Noel kūrinys). Vilkėno dvaro teritorijoje buvo įrengti ir šiltnamiai, šiltadaržiai. Parkas tuo laiku užėmė 12,5 ha. Vos už kilometro nuo jo, prie ežero, prasidėdavo apie 80 ha dydžio miškas. Tai teikė palaimą nuolatiniams šio dvaro ir jo apylinkių gyventojams, svečiams. Sovietinės valdžios metais dvaras nacionalizuotas. Po karo čia veikė vaikų namai. Šiuo metu dvaras perduotas Amerikoje gyvenantiems teisėtiems jų paveldėtojams, tačiau prieš tai tiek centriniai dvaro rūmai, tiek ir parkas buvo labai nusiaubti. Pastatai tinkamai neprižiūrimi net ir dabar (Pliaterių giminės rūpesčiu uždėtas tik centrinio pastato stogas), todėl šiuo metu visas dvaro ansamblis atrodo pasigailėtinai. Iš visų išlikusių dvaro pastatų geriausiai dabar prižiūrimas malūnas ant Švėkšnalės upelio, prie 17 ha tvenkinio. 1843 m. šį malūną pastatė Pranciškus Pliateris. Dabar malūnas restauruotas. Jo dabartiniai šeimininkai visus maloniai kviečia pailsėti ir pasivaišinti Vilkėno apylinkėse mėgiamais patiekalais. Apie du kilometrai nuo Vikėno yra Vilkų kampo kaimas. Turistai čia dažnai užsuka, nes kaimo teritorijoje, dauboje, guli vienas didžiausių akmenų Lietuvoje.