Sriauptų kaimas – vienas didžiausių Lenkimų seniūnijoje (jam yra priskirtas 409,29 ha plotas, kaime 2021 m. gyveno 55 žmonės). Sriauptai yra ir Sriautų seniūnaitijos centras. Kaimas užima dalį žemės, esančios šiaurinėje ir pietinėje Šventosios upės pakrantėje, vakaruose eina palei valstybinę Latvijos ir Lietuvos sieną, dalis – Šventosios upelio vaga, šiaurėje palei Paluknę, Miesto Medę (mišką), rytuose pasiekia Veitų ir Kalvių kaimus. Kaimą kerta kelias „Darbėnai–Skuodas“, per Šventosios upelį yra pastatytas tiltas. Čia, prie Milių sodybos, yra dar vienas tiltas per Šventąją.
Knygelėje „Gimtoji parapija Lenkimai“ (Klaipėda, 2005) Leonas Rimeikis rašo, kad prie Sriauptų kaimo tarpukario metais veikė muitinė „Sriauptai–Lankutis“. Kertant sieną tiek į vieną, tiek į kitą pusę reikėdavo nusipirkti brangiai kainavusį leidimą (jį pasienio poste Lietuvos ir Latvijos pasieniačiai pažymėdavo antspaudu). Daugelis šių apylinkių gyventojų, ypač grybautojai ir uogautojai, leidimų nenorėdavo arba neįstengdavo pirkti, tad sieną kirsdavo nelegaliai. Muitininkais tais laikais dirbo Bagdonavičius, Čečerskis. Jie, 1940 m. įvedus sovietų valdžią Lietuvoje, buvo ištremti į Sibirą. Antrojo pasaulinio karo metais muitinė buvo panaikinta. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, ši vieta tapo pereinamuoju punktu į Latvijos Respubliką.
1902 m. Sriauptuose buvo 207 gyventojai, 1923 m. – 138 gyventojai, 1959 m. 0150 183, 1970 m. – 160, 1979 m. – 122, 1989 m. – 85, 2001 m. – 70, 2011 m. – 71, 2021 m. – 55.
Jau minėtoje knygoje „Gimtoji parapija Lenkimai“ jos autorius rašo, kad tarpukario metais Sriauptų kaimo stambiausi ūkininkai buvo Justinas Narmontas ir Pranas Ronkaitis, turėję daugiau kaip po 30 ha žemės.
Sriauptuose tuo laikotarpiu buvo nemažai nagingų amatininkų, tarp jų ir kalvis Vaškys, namus statęs dailidė Antanas Vaitelavičius, kraičio skrynias, baldus, karstus darydavęs Juozas Narmontas, klumpes skaptuodavo Juozas Tamavičius, krikštynose, vestuvėse, pasilinksminimuose, patalkiuose armonika grodavo Jurgis Petrauskas.
Pokario metais kaimo ūkininko Prano Ronkaičio nusavintą žemę (21 ha) atsiėmė jo duktė Ona Ronkaitytė-Poškienė. Atgavę žemę, dalį jos kartu su Antanu pati dirbo, o kitą dalį nuomojo.
Kaimo vakarų pusėje, iš karto už Šventosios upės, Latvijos miškas, tad pokario metais juose buvo nemažai partizanų, vykdavo jų susirėmimai su enkavedistais ir stribais. Kai kurie Sriauptų kaimo gyventojai partizanus rėmė, Už tai į Sibirą buvo ištremtos Petro Girdžiūno, Igno Arlausko, Prano Lenkausko, Prano Girdžiūno, Justino Narmonto šeimos.
1947 m. rugsėjo mėnesį Sriauptų kaime į stribų pasalą pateko ir žuvo „Kardo“ rinktinės partizanas Valerijonas Apulskis-Gailenis (g. 1930 m.). 1947 m. spalio 13 d. partizanų rėmėjo sriauptiškio Prano Lenkausko sodyboje MGB vidaus kariuomenės 273-ojo šaulių pulko kareiviai ir Skuodo stribai apsupo Žemaičių apygardos „Kardo“ rinktinės Skirmanto (Skuodo) kuopos Viršilos būrio partizanus. Per susišaudymą žuvo būrio vadas Bronius Bakštys-Viršila, partizanai Jonas Paulauskas-Šnarys, Antanas Vaitila (Vaidila) ir sodybos savininko sūnus Vincas Lenkauskas. Pranas Lenkauskas-Ąžuolas kautynių metu buvo sužeistas, suimtas ir nugabentas į Skuodo valsčiaus stribų būstinę, kurioje tardant nukankintas. Jo ir žuvusių partizanų kūnus stribai užkasė Skuodo miesto pakraštyje esančiuose Skuodo II maro kapeliuose.
Kovose dėl žemės buvo sušaudyta: Jonkų šeima (tėvai ir jų du sūnūs), Šedvytis, Jonas Tamavičius, Venckauskų šeima.
Kolūkis Sriauptuose buvo pradėtas kurti 1949 m. pavasarį. Pirmasis jo pirmininkas buvo Pranas Skirutis. Jį šiose pareigose pakeitė Šiudeikis, vėliau pirmininku dirbo Augutis, Jurgis Gūžė.
Vykstant melioracijai, Sriauptų kaimo gyventojams buvo leista statyti namus prie kelio į Žirnikus. Tada namus pasistatė Antanas Želvys, Jonas Girdžiūnas, Vincas Rapalis ir Jurgis Jazbutis.
Kol Sriauptuose mokyklos nebuvo, vaikai eidavo į Lenkimų arba į Paluknės mokyklą.
Sovietmečiu iš pradžių tremtinio Arlausko troboje veikė 4 klasių pradžios mokykla. Pirmoji mokytoja buvo mergina (pavardės gyventojai nebeprisimena). Ją pakeitė mokytojas Simonas Pakeltis, o prieš uždarant mokyklą čia vaikus mokė Šarva.
Sriauptų mokyklos patalpose kartą per mėnesį rodydavo kino filmus, čia vykdavo ir įvairūs susirinkimai, kaimo sueigos.
Sriauptuose seniau prie kelio stovėjo graži koplytėlė. Sovietmečiu ji buvo nugriauta. Kaimo moterims pavyko išsaugojo tik Šv, Mergelės Marijos skulptūrėlę.
Kita koplytėlė buvo Jono Tamavičiaus sodyboje. Kasmet gegužės mėnesį prie kryžiaus, kuris stovėjo Onos Poškienės kieme, buvo aukojamos šv. Mišios.
1960 m. rugsėjo 14 d. Sriauptuose gimė sportininkas (irkluotojas, krepšininkas), sporto treneris, instruktorius, SSRS sporto meistras (1979), SSRS tarptautinės klasės sporto meistras (1980), SSRS nusipelnęs sporto meistras (1981), XXII olimpinių žaidynių (1980, Maskva, SSRS) aštuonvietės su vairininku varžybų bronzos medalio laimėtojas, pasaulio veteranų žaidynių (2005, Melburnas, Australija) krepšinio varžybų bronzos medalininkas, pasaulio veteranų krepšinio vicečempionas (2006, Puerto Rikas), verslininkas, valstybės tarnautojas Jonas Narmontas.
Naudota literatūra:
- Rimeikis Leonas, Gimtoji parapija Lenkimai, 2005, Klaipėda.
- Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo žinynas, II dalis, Vilnius: Mintis, 1976.
- Lietuvos gyventojų genocidas 1948 m., Vilnius: LGGRTC, 2007, t. 3 (A-M), p. 778.