Viešbutis „Žilvinas“ kaip valstybinis žinybinis objektas pastatytas 1969 m. kurortinėje miesto zonoje, pušyne, netoli jūros. Jo adresas – Kęstučio gatvė 34, Palanga. Šis statinys yra vienas iš to paties pavadinimo poilsio namų komplekso statinių, kuriam priklauso poilsinės paskirtį turintis viešbutis ir šalio jo esantis pastatas (Kęstučio g. 32), kuris įvardijamas kaip klubas-valgykla. Viešbutis, įsikūręs pušyne prie jūros, pačioje Palangos širdyje.
Iš pradžių pastatų kompleksas buvo skirtas sovietmečiu Lietuvos valdžioje buvusių žmonių poilsiui. Šis statinys, kaip ir pietvakarinėje Palangos dalyje, už kelių šimtų metrų nuo Birutės kalno miškingoje vietoje, prie pat kopų tais pačiais metais pastatyta vila „Auska“ , dažniausiai pačių palangiškių vadinama Brežnevo vila, priklausė Vyriausybės poilsio namų kompleksui „Baltija“. Lietuvoje atkūrus nepriklausomybę, ji perėjo 1991 m. įkurtos valstybės įmonės „Poilsio namai „Baltija“ žinion, o pastato savininko teises ir pareigas tuo metu vykdė Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija. 2009 m. šios teisės ir pareigos Vyriausybės nutarimu buvo perduotos Ūkio ministerijai. Dabar viešbutis „Žilvinas“ – trijų žvaigždučių kompleksas, suformuotas 4 ha teritorijoje greta Gedimino alėjos. Jį sudaro pagrindinis pastatas ir 5 kotedžai. Viešbučio teikiamomis paslaugomis gali naudotis visi gyventojai. Vienu metu čia gali gyventi 132 žmonės.
Viešbučio „Žilvinas“ pagrindinius pastatus 1967–1968 m. suprojektavo vienas žymiausių XX a. pab. lietuvių architektų Algimantas Lėckas (1934–2009). Projektas buvo parengtas Vilniuje veikusio Miestų statybos projektavimo institute (MSPI). Konstruktorius – Kęstutis Augustinas. Projektuojant šį statinį buvo vadovaujamasi „Bauhaus“ achitektūrinėmis koncepcijomis (jas XX a. pradžioje suformavo pasaulyje tuo laikotarpiu žymūs architektai- Hannes Meyer, Mies van der Rohe, W. Gropius, Le Corbusier ir kt.).
Šis statinys dėl savo vertingų architektūrinių savybių ir jį supančio kraštovaizdžio, santykio su gamta 2013 m. liepos 11 d. įtrauktas į Kultūros vertybių registrą (unikalus objekto kodas 37276). Pastato ilgis – 58,2 m, plotis – 33,1 m, aukštis nuo žemės paviršiaus – apie 11 metrų.
Kultūros vertybių registre pateiktoje nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistės Vilijos Andriulionienės parengtoje informacijoje pažymima, kad šis trijų aukštų daugiatūris pastatas sudarytas iš trijų vienodų tam tikra tvarka sujungtų dviaukščių korpusų, pakeltų virš žemės ant trijų su laiptinių tūriais sutapdintų atramų, visa erdvė po pastatu yra atvira. Jo pirmąjį aukštą sudaro trys atskirai stovinčios kvadratinio plano laiptinės, kituose dvejuose aukštuose aplink kiekvieną laiptinę veidrodiniu principu išdėstyti vienodos planinės struktūros viešbučio kambariai. A. Andriulionienė akcentuoja, kad šis naujosios architektūros idėjas atspindintis pastatas Lietuvoje unikalus tiek savo architektūrine forma, tiek ir konstrukciniu sprendimu, subtiliu santykiu su gamta. Pastato kompozicija iš dalies atitinka architekto Le Corbusier 1926 m. suformuluotus „Penkis naujosios architektūros punktus“: pastatas pakeltas nuo žemės, laisvas planas, laisvi fasadai, horizontaliosios langų juostos, gelžbetonio sienos, statinys subtiliai įkomponuotas tarp esamų medžių ir neužstoja augančių želdynų. Jo fasadų apdailai yra panaudotas dekoratyvinis betonas. Išskiriama raudonų keraminių plytų mūro kolonų apdaila, pakelto tūrio apačios medinių dailylenčių apkala su įmontuotais kvadratiniais šviestuvais, lodžijų atitvarai, iš skaldytų akmenų mūro padarytos atraminės sienelės.
Pastato konstrukcinis sprendimas sudėtingas, konstrukcijos – monolitinės gelžbetoninės, atitvaros-diafragmos padarytos iš monolitinio gelžbetonio, vidaus laiptai – gelžbetoniniai, stogas plokščias. Čia įrengta vidinio lietaus vandens nuvedimo sistema, teritorija apželdinta.
Viešbučio „Žilvinas“ projektas – ne vienintelis architekto A. Lėckas darbas Palangoje. 1967 m. jis parengė aštuonių poilsio kompleksų Vanagupės kurorto detalųjį planą, 1970 m. – poilsio namų „Žilvinėlis“ ir vilos „Voveraitė“ projektus. Jis su kitais kolegomis architektais suprojektavo poilsio kompleksus Vanagupėje. Čia stovi XX a. 8–9 deš. jo suprojektuoti 750 vietų žemdirbių poilsio namai „Linas“ (1975 m.), 250 vietų sanatorija „Palanga“ (1976 m.), Klaipėdos jūreivių poilsio bazė (1979 m.), atvirų bei uždarų baseinų kompleksas (1979 m.).
Nuotrauka – iš Žilvinas hotel Palanga: https://zilvinashotel.lt/en.
Naudota literatūra:
- Kultūros vertybių registras: https://kvr.kpd.lt/# (žr. 2022-04-04).
- Grajauskienė L., „ Lėcko projektuotasis viešbutis „Žilvinas“ pripažintas kultūros vertybe“, „Palangos tiltas [Palanga], 2013-12-05.
Parengė Danutė Mukienė
Tekstas paskelbtas įgyvendinant 2022 m. Lietuvos kultūros tarybos remiamą projektą „Žinoma ir nepažinta Palanga: dešimt virtualių turų po kurortą“
