Paroda „Žmonės ir struktūros. Algimanto Kezio ir Kazio Varnelio kūrybos dialogas“ atidaroma Jono Šliūpo muziejuje (Vytauto g. 23a, Palanga) 2024 m. rugsėjo 25 d. 17 val. Paroda veiks vyks iki 2025 m. kovo 16 d.
A. Kezys nespalvotose juostose fiksavo modernius praėjusio amžiaus 7–10 dešimtmečių Šiaurės Amerikos miestovaizdžius. Tuo tarpu K. Varnelis stebina neįprastų formų ir preciziško potėpio optiniais paveikslais. Abiejų menininkų darbai įtraukia ryškiais kontrastais, šešėlių žaisme ir ypatingu dėmesiu kompozicijos struktūrai bei hipnotiškai optinei ritmikai. Ši paroda yra puiki proga pažinti A. Kezį ir kitaip pamatyti K. Varnelio tapybą, kuri šiuo metu pristatoma ir Paryžiuje. Atidarymo renginyje dalyvaus menotyrininkas Ignas Kazakevičius.
IŠSAMIAU:
Lietuvių išeivijos menininko Algimanto Kezio (1928–2015) fotografijose užfiksuoti modernūs Šiaurės Amerikos – Čikagos, Niujorko, Vankuverio – miestai, jų gyventojai. 1944 m. Lietuvą užėmus sovietams, Kezys itin sudėtingomis aplinkybėmis pasitraukė į Vakarus ir 1950 m. kartu su šeima įsikūrė Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur skyrė savo gyvenimą tarnystei jėzuitų ordine – kaip padėką už tai, kad pavyko išgyventi pokario Europos negandas. Aktyvią pastoracinę ir visuomeninę veiklą jis derino su užgimusia aistra fotografuoti – dar 1965 m. surengė parodą prestižiniame Čikagos meno institute, publikavo nuotraukas įvairiuose JAV žurnaluose, leido savo kūrybos albumus.
Dailininko Kazio Varnelio (1917–2010) gyvenimo istorija panaši – Antrojo pasaulinio karo metais pasitraukęs iš Lietuvos, jaunas dailininkas 1949 m. įsikūrė Čikagoje. Amerikos didmiesčių meninė aplinka formavo autoriaus abstrakčiosios dailės ieškojimus, 1966 m. jis nutapė pirmuosius optinio meno kūrinius ir jau kitais metais „Kompozicija X3“ susilaukė kritikų pripažinimo Čikagos meno instituto metinėje parodoje. Visgi Varnelis šiandien žinomas ne tik kaip abstrakčiosios dailės atstovas, bet ir Lietuvos kultūrą puoselėjęs kolekcininkas. Penkis dešimtmečius rinktos kolekcijos pagrindu Kazio ir Gabrielės Varnelių šeima Vilniuje įkūrė Kazio Varnelio namus-muziejų, kurį dabar prižiūri Lietuvos nacionalinis muziejus.
Varnelio optinė tapyba, kaip ir Kezio fotografijos, išsiskiria ryškiais kontrastais ir šešėlių žaisme, ypatingu dėmesiu kompozicijos struktūrai ir ritmikai. Varnelis ne itin mėgo dalintis, kokie įkvėpimo šaltiniai slepiasi už jo tapybinių kompozicijų – jis sakydavo, kad paveikslai privalo kalbėti patys už save. Kezys akcentavo, kad jo kūryboje forma yra daug svarbesnė už turinį. Griežtõs, laikui tarsi nepavaldžios architektūros šešėlyje vienatvė atsiskleidžia kaip viena iš pamatinių žmogaus būklių. Gausus šių dviejų menininkų kūrybinis palikimas šiandien yra unikali Lietuvos išeivijos dailės pasakojimo dalis.
Parodos kūrybinė grupė:
- Kuratorė Indrė Urbelytė
- Koordinatorė Nijolė Laužikienė
- Architektė ir grafikos dizainerė Ieva Cicėnaitė
- Ikonografė Renata Kovalčiukienė
- Komunikacijos koordinatorė Akvilė Matulionytė
Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejaus informacija