Startuoja projektas „Žinoma ir nepažinta Palanga: dešimt virtualių turų po kurortą“

Puslapis kuriamas (virtualūs turai atnaujinami aktualia informacija)

Šiais metais  pradedamas įgyvendinti projektas „Žinoma ir nepažinta Palanga: dešimt virtualių turų po kurortą“ (projekto autorė ir vykdytoja Danutė Mukienė). Projektą remia Lietuvos kultūros taryba.

Šio projekto tikslas – sudaryti galimybę visuomenei, ypač interneto naudotojams, besidomintiems mūsų pajūrio krašto istorija ir dabartimi, jiems prieinama forma internete pasiekti naujausią, aktualiausią, įdomiausią informaciją apie Palangą, jos istoriją, kultūrinio turizmo objektus. Visa ši informacija bus viešinama interneto svetainėje „Žemaičių žemė“ www.zemaitiuzeme.lt (projekto vykdymo metu joje sukurtame naujame skyriuje „Žinoma ir nepažinta Palanga“).

2022 m. sausio–rugpjūčio mėnesiais planuojama parengti ir paskelbti šiuos virtualius turus:

1. Palangos piliakalniai, šventvietės ir senovės gyvenvietės;
2. Palangos kurorto kūrimosi liudininkai;
3. Palangos Tiškevičių rūmai, senosios vilos ir jų architektūra;
4. Palangos botanikos parkas, jo kūrėjai ir puoselėtojai;
5. Palangos kultūros, švietimo raida ir jos žymiausius įvykius liudijantys objektai;
6. Palangos meno ženklai;
7. Palangos bažnyčios ir kiti sakraliniai objektai;
8. Šventosios ir Būtingės kultūrinio turizmo objektai;
9. Senosios Palangos gyvenvietės anksčiau ir dabar;
10. Palangos didžiavyriai.

Išsamiau apie planuojamą virtualių turų turinį:

1. „Palangos piliakalniai, šventvietės ir senovės gyvenvietės“ dėmesys bus koncentruojamas Birutės kalnui, Naglio kalnui (Olandų kepurei), Žemaičių kalneliui, Palangos senovės gyvenvietėms, kurios surastos paskutiniais dešimtmečiais Palangoje vykdant archeologinius tyrinėjimus.
2. „Palangos kurorto kūrimosi liudininkai“ tekstuose daugiausiai dėmesio bus skiriama senajam XIX a. suformuotam Palangos kultūros parkui, kurio teritorijoje buvo pradėtos statyti pirmosios poilsiavimui skirtos vilos, jo pertvarkymams. Skaitytojai bus pakviesti išsamiai susipažinti ir su senojo grafų Tiškevičių medinio dvaro, pirmųjų Palangos kurhauzų (XIX a. pab. – XX a. pr. čia jų buvo du), Palangos ir Šventosios prieplaukų, tiltų į jūrą, Palangos šiltųjų vonių, Tiškevičių bulvaro, kurorto gatvių istorija. 
3. „Palangos Tiškevičių rūmai, senosios vilos ir jų architektūra“ bus pateikta aktualiausia informacija apie XIX a. paskutiniajame dešimtmetyje Palangos Birutės miške pastatytus grafų Felikso ir Antaninos Tiškevičių rūmus, kuriuose nuo 1963 m. veikia Palangos gintaro muziejus, bei apie iki mūsų dienų išlikusias ir neišlikusias senąsias medines Palangos vilas, būdingiausius jų architektūros bruožus, po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo kurorte restauruotas vilas.
4. „Palangos botanikos parkas ir jo kūrėjai, puoselėtojai“ bus atskleistas grafų Felikso ir Antaninos Tiškevičių, prancūzų kraštovaizdžio architekto Eduardo Fransua Andrė ir jo sūnas Renė Eduardo Andrė, belgų sodininko Boiseno deKolono vaidmuo XIX a. paskutinįjį dešimtmetį ir XX a. pirmąjį dešimtmetį senajame Palangos Birutės miške sukuriant parką, kuris dabar vadinamas Palangos botanikos parku. Taip pat bus papasakota apie tokių sodų ir parkų specialistų kaip Marijonas Daujotas, Pranas Martinaitis, Kazimieras Urbonavičius, Antanas Sebeckas indėlį išsaugant, atkuriant ir plėtojant šį parką.  
5. „Palangos kultūros, švietimo raida ir jos žymiausius įvykius liudijantys objektai“ dėmesys bus koncentruojamas objektams, kurie liudija tokius svarbius kurorto kultūros įvykius, kaip 1899 m. rugpjūčio 20 d. Palangoje įvykęs pirmasis lietuviškas vakaras, kurio metu buvo lietuviškai suvaidintas spektaklis – Keturakio „Amerika pirtyje“. Bus atskleista ir jau XIX a. pab. Palangoje grafų Tiškevičių pradėtų organizuoti pučiamųjų instrumentų orkestrų koncertų, teatro spektaklių, tuo laikotarpiu poilsiautojams leistų laikraščių istorija. Planuojama parengti publikacijas ir apie XX a. pradžioje Palangoje pastatytus teatro paviljonus, mieste veikusią progimnaziją ir gimnaziją, kurios patalpose vasaromis veikdavo šiltosios vandens vonios, bei svarbiausius šių dienų kurorto švietimo ir kultūros objektus.
6. „Palangos meno ženklai“ turinio pagrindą sudarys tekstai apie kurorto teritorijoje stovinčias skulptūras, jų autorius, pastatymo istorijas.
7. „Palangos bažnyčios ir kiti sakraliniai objektai“ skaitytojus kvies susipažinti su Palangoje veikusiomis ir veikiančiomis religinėmis organizacijomis, buvusiomis ir esamomis bažnyčiomis, maldos namais, Palangos Lurdo grota, kitais svarbiausiais kurorto teritorijoje esančiais sakraliniais objektais.
8. „Šventosios ir Būtingės kultūrinio turizmo objektai“ tekstai ir iliustracijos supažindins su senąją Šventosios gyvenviete, Šventosios uosto istorija, miestelio raida, buvusiu Būtingės dvaru, 1998 m. Šventojoje įrengtu Žemaičių alku, taip čia pabandant atkartoti senovinę šventvietę su paleoastronomine observatorija, kuri, pasak mokslininkų, XIV a. pab. – XV a. pr. stovėjo Palangoje ant Birutės kalno.
9. „Senosios Palangos gyvenvietės anksčiau ir dabar“ informacija atskleis, kokių gyvenviečių teritorijoje yra suformuotas dabartinis Palangos miestas (vien didesnių tokių gyvenviečių yra 18), kokią teritoriją jis užėmė iki XX a. 7 deš. vidurio. Skaitytojai bus pakviesti pakeliauti po Palangą nuo jos piečiausio iki šiauriausio krašto ir įvertinti, kaip šios vietovės pasikeitė nuo XIX a. pradžios, kai Palangoje tik ką buvo pradėtas formuoti kurortas, iki dabar.
10. „Palangos didžiavyriai“ skaitytojus supažindins su tokiais žymiausiais Palangos krašto žmonėmis kaip Marijonas Daujotas (miškininkas, vadovavęs Lietuvos pajūrio zonos apželdinimo darbams), bankininkas, lito tėvas Vladas Jurgutis, keliautojas, entomologas, verslininkas Konstantinas Aris, dailininkas Antanas Žmuidzinavičius, kompozitorius, dirigentas Balys Dvarionas, aušrininkas, Palangos burmistras Jonas Šliūpas ir kt., bei vietomis, kuriose jie gyveno, mokėsi, yra palaidoti.

Danutė Mukienė

Tekstas parengtas 2022 m. sausio 8 d.