Palangos miesto pavadinimo kilmė aiškinama įvairiai.
XIX a. istorikas Teodoras Narbutas (1784–1864) manė, kad žodis Palanga reiškia „prie uosto“. Kitas istorikas Mykolas Balinskis (1794–1864) teigė, vietovardis Palanga gali būti kilęs nuo žodžio „langas“. Plačiai paplitęs teiginys, kad šiose vietose „kadaise bangos skalavusios namų palanges“ ir kt.
Kalbininkai labiau likę teigti, kad Palangos pavadinimas kilęs iš upėvardžio. Viena iš versijų, kad anksčiau per miestelio centrą tekantis Rąžės upelis ar jo intakas, įtekėjęs į Rąžės upelį ties dabartine Plytų gatve, galėjo vadintis Langa arba Palanga. V. Žulkus rašo: „Septynių metų kampanijoje iš Kuršo Klaipėdos link žygiavo Rusijos imperijos armijos atskirasis korpusas, vadovaujamas generolo fon Fermoro. 1757 m. birželio 17 d. rusų kariuomenės žvalgai pasiekė Palangą ir ją trumpai aprašė. Rašoma taip: „per Palangos miestelį iš pelkių teka maža upė Palanga. Jos krantai žemi ir smiltingi, į jūrą ji įsilieja būdama iki 5 sieksnių pločio“[1].
Kaip rašo V. Žulkus, šiaip jau „vandenvardžiai yra labai stabilūs kalbos dariniai“. Šiuo atveju, pasak mokslininko, nėra aišku, kodėl galėjo atsirasti dabar Rąže, anksčiau Ronže, Rouže, Roža vadinto upelio dvivardystė.[2]
Parengė Danutė Mukienė
D. Mukienės nuotraukoje – Palangos botanikos parke, prie senųjų tvenkinių
Tekstas paskelbtas 2022-01-29
____________________
[1] VVKIA. F. VUA. Saug. Vien. Nr. 1658. D. 1 a, l. 33-40.
[2] Žulkus V., „Palangos proistorė ir viduaramžiai archeologo akimis: Dėl Palangos vardo kilmės“, Palangos istorija, 1999, Klaipėda, p. 29–30.
______________________
Publikacija parengta įgyvendinant 2022 m. Lietuvos kultūros tarybos remiamą projektą „Žinoma ir nepažinta Palanga: 10 virtualių turų po kurortą“
