Palangos senosios (XVIII pab.–XX a. I p.) žydų kapinės yra kopų zonoje, mišku apaugusioje teritorijoje, apie 300 m į rytus nuo Naglio kalno. Jos užima 763 m2 plotą. Kapinių teritorijoje yra pastatytas juodo granito paminklas (autorė – architektė Irena Likšienė), kurioje pateikiama svarbiausia informacija apie šį objektą.
2008 m. rugsėjo 4 d. dėl vertingųjų memorialinių savybių šios kapinės įtrauktos į Kultūros vertybių registrą (unikalus objekto kodas 32235), joms suteiktas vietinis reikšmingumo lygmuo.
Kultūros paveldo specialistai, 2008 m. rengdami bylą dėl objekto įtraukimo į Kultūros vertybių registrą, pažymėjo, kad šiose kapinėse, kurios patenka į Palangos miesto istorinės dalies (12613, U2, IP 99) apsaugos nuo fizinio poveikio pozonį, yra išlikę 10 įvairių dydžių granitinių ir betoninių antkapinių paminklų su iškaltais įrašais hebrajų rašmenimis. Dalies paminklų viršus nuskeltas, du antkapiai guli ant žemės.
Yra žinoma, kad pirmosios Palangos žydų laidojimo brolijos knygos, kurioje buvo registruojami žydų palaidojimo duomenys, buvo pradėtos rašyti 1487 metais. 1938 m. gegužės 10 d. kurorte kilusio gaisro metu šios knygos sudegė. Nuo 1831 m. visi žydų tautybės žmonių, laidojamų prie Naglio kalno esančiose kapinėse, buvo registruojami naujose knygose.
Kristinos Litvinienės Nuotraukoje – Palangos žydų senųjų kapinių fragmentas (centre – architektės I. Likšienės sukurtas paminklas). 2006 m.
Naudota literatūra:
- Kultūros vertybių registras https://kvr.kpd.lt/#/.
- Miškinis A., Vakarų Lietuvos miestai ir miesteliai. II knyga, Vilnius, 2007, t. 3, p. 22–59.
- Palangos istorija [sudarė Vladas Žulkus], Klaipėda, 1999, p. 166–169.
- Mingėla A. [Mukienės D.], „Lietuvos paribio miestai ir gyvenvietės“, Žemaičių žemė, 2007, Nr. 4, p. 4–5.
Publikacija paskelbta įgyvendinant 2022 m. Lietuvos kultūros tarybos remiamą projektą „Žinoma ir nepažinta Palanga: dešimt virtualių turų po kurortą“
