Į Lietuvos Respublikos Kultūros vertybių registrą jau yra įrašyta daugiau negu 120 Palangos miesto teritorijoje esančių kilnojamųjų ir nekilnojamųjų kultūros vertybių. Didelę jų dalį sudaro dailės, gamtos paminklai archeologinės vietos, statiniai, jų kompleksai. Į kultūros vertybių registrą įtrauktų objektų sąrašas nėra baigtinis. Išaiškinus naujus objektus, jų vertingąsias, išliekamąją vertę turinčias jų savybes, sąrašas papildomas.
Gausu mieste meninę ir išliekamąją vertę turinčių dailės paminklų, kurių autoriai – tiek profesionalūs menininkai, tiek ir liaudies meistrai. Tarp žymiausių į Kultūros vertybių registrą įtrauktų skulptūrų yra kurorto simboliais tapusi Nijolės Gaigalaitės sukurta „Jūratė ir Kastytis“ ir Roberto Antinio vyriausiojo „Eglė žalčių karalienė“, Konstancijos Petrikaitės-Tulienės „Tau Birute“, Stepono Šarapovo „Šaulys“, Šventojoje ant kopos stovinčios Zuzanos Pranaitytės „Žvejo dukros“. Saugomi ir 3 puošnūs, unikalūs Palangos miesto Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios altoriai su horeljefais, vitražai, keletas šioje ir kitose kurorto šventovėse esančių paveikslų, daug kitų dailės kūrinių. Į Kultūros vertybių registrą įrašytas ir Remigijaus Midvikio sukurtas paminklas, kuriuo įamžintas 1899 m. rugpjūčio 20 d. Palangoje įvykęs pirmasis lietuviškas spektaklis – Keturakio „Amerika pirtyje“.
Architektūriniam paveldui priskirti objektai (statiniai, jų kompleksai, ansambliai, urbanistiniai objektai) į šį registrą dažniausiai įtraukiami dėl jų vertingųjų architektūrinių, urbanistinių, kartais – ir kraštovaizdinių savybių. Žymiausi tarp jų yra šio kurorto istoriją liudijanti Palangos dvaro sodyba, jos teritorijoje stovintys mūriniai grafų Tiškevičių rūmai, kuriuose veikia Palangos gintaro muziejus, Lurdo grota, Birutės kalno koplyčia, rūmus juosiantis parkas, prie Vytauto ir Basanavičiaus gatvių sankirtos stovintis jau atstatytas Palangos kurhauzas, taip pat ir Nemirsetos kurhauzas, Nemirsetos gelbėjimo stotis, keturios šventovės (Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia, Būtingės evangelikų liuteronų bažnyčia, netoli Šventosios pastatyta Švč. Mergelės Marijos, Jūrų Žvaigždės koplyčia, Palangos Iveros Dievo motinos ikonos stačiatikių cerkvė ), Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios statinių komplektas, senosios Palangos vilos, tarp kurių garsusis „Anapilis“, kuriame veikia Palangos kurorto muziejus, gražuolė „Jūros akis“, „Romeo“ ir „Džiuljeta“, Lietuvos karininkų ramovės vila, „Gražina“, „Buršteino“, „Baltoji“, „Komoda“, „Pelėda“, „Machorta“, „Vilija“, mediniai pastatai, kuriuose veikia A. Mončio namai-muziejus ir Jono Šliūpo muziejus, Vytauto gatvėje esanti viena seniausių Lietuvoje vaistinių, pastatai, kuriuose yra gyvenę, kūrę iškilūs Lietuvos kultūros, mokslo ir visuomenės veikėjai B. Dvarionas, J. Bendoriaus, V. Jurgutis, A. Žmuidzinavičius, B. Mingilaitė-Uogintienė ir B. Uogintas, daugelis kitų savo architektūra akį traukiančių, įdomią istoriją turinčių pastatų. Tai ir Vytauto gatvėje esanti unikalios architektūros vasaros skaitykla, netoli jūros esanti senasis šiltųjų maudyklių pastatas, medinė vila „Vaidilutė“ Basanavičiaus gatvėje, kurioje veikia Tremties ir rezistencijos muziejus. Valstybės saugomas ir kurorto centre esantis senosios autobusų stoties pastatas, Vlado Jurgučio mokykla.
Į Kultūros vertybių registrą yra įrašyta ir Melno sutartimi nustatytos LDK valstybinės sienos atkarpa II, Lietuvos valstybės vienos ženklas, kurorto iškilių žmonių amžinojo poilsio vietos. Tarp tokių istorinio paveldo objektų yra sklandytojo, sklandytuvų konstruktoriaus ir sklandymo pradininko Lietuvoje Broniaus Oškinio (1913–1985), kompozitoriaus, pianisto, dirigento prof. Balio Dvariono (1904–1972), kalbininko ir kraštotyrininko Antano Vireliūno (1887–1925) Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo akto signataro, buvusio Palangos miesto Algimanto Vinco Ulbos kapas Palangos kapinėse. Kaip istorinio paveldo objektas saugomos Anaičių etnografinės kapinės, netoli Naglio kalno Palangoje esančios žydų senosios kapinės, Palangos žydų žudynių ir palaidojimo vieta Kunigiškių miške.
Tarp žymiausių Palangos archeologinio paveldo objektų yra Palangos ir Šventosios senųjų miestų vietos ir senovės gyvenvietės, Palangos piliakalnis (Birutės kalnas), netoli jo esantis Žemaičių kalnelis, Naglio kalnas, Anaičių kapinynas, kiti kapinynai, Būtingės dvarvietė ir kitos krašto istoriją liudijančios vietos.
Naudota literatūra:
- Kultūros vertybių registras: https://kvr.kpd.lt/#/ (žr. 2022-03-18).
- Mukienės nuotraukoje – Palangos vasaros skaitykla (architektas Albinas Čepys(1917–1989)
Parengė Danutė Mukienė
Tekstas paskelbtas vykdant Lietuvos kultūros tarybos 2022 m. remiamą projektą „Žinoma ir nepažinta Palanga: dešimt virtualių turų po kurortą“
