Palangos grafai Tiškevičiai (trumpai)

Tiškevičiai – gar­si Lie­tu­vos di­di­kų gi­mi­nė, ki­lu­si iš Lie­tu­vos Di­džio­sios Ku­ni­gaikš­tys­tės ru­siš­kų že­mių ba­jo­rų. Jų gi­mi­nės šū­kis – De­li­gas qu­em di­li­gas! (Iš­si­rink, ką my­li!) herbas – Leliva (Leliwa).

Pirmieji Tiškevičiai buvo stačiatikiai. Po Bresto bažnytinės unijos 1597 m. jie tapo unitais, o XVII a. dauguma Tiškevičių priėmė katalikų tikėjimą. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje grafai Tiškevičiai iškilo XVI a., didžiausią politinę galią įgijo XVIII a. Jie aktyviai dalyvavo politiniame ir kariniame valstybės gyvenime: buvo vaivadomis, didžiaisiais maršalkomis, lauko etmonais, kaštelionais, senatoriais, raštininkais, iždininkais, seniūnais.

Palangos grafo Felikso Tiškevičiaus šeimos šūkis buvo „Świeście na bezdrożach życia!“ („Būkite žiburiai gyvenimo klystkeliuose!“).

 

Et­no­gra­fi­nė­se Lie­tu­vos že­mė­se pir­ma­sis įsi­kū­rė Len­ki­jos ka­riuo­me­nės pul­ki­nin­kas Juo­za­pas Tiš­ke­vi­čius (1724–1815). Jis 1811 m. nu­­pir­ko Bir­žų dva­rą ir ten įkū­rė ma­jo­ra­tą. Juo­za­po sū­nus Len­ki­jos ka­riuo­me­nės pul­ki­nin­kas My­ko­las Tiš­ke­vi­čius (1761–1839) pir­ma­sis su­si­do­mė­jo Lie­tu­vos pa­jū­riu. Jis 1824 m. lie­pos 13 d. nu­si­pir­ko Pa­lan­gos val­dą su Dar­bė­nų, Grūš­lau­kės ir Pa­lan­gos dva­rais. Grafui Mykolui Tiškevičiui mirus, Palangą valdė Aš­me­nos ap­skri­ties ba­jo­rų va­das Juo­za­pas Tiš­ke­vi­čius (1805–1844). Jauniausias jo sū­nus Juo­za­pas Tiš­ke­vi­čius (1835–1891) iš tė­vo pa­vel­dė­jo Pa­lan­gos dva­rą. Iš pradžių šeimos rezidenciją jis įsi­ren­gė Lentvaryje, o 1875 m. ją perkėlė į Kretingą.

Juo­za­pas Tiš­ke­vi­čius mė­go nau­jo­ves. Da­lį ka­pi­ta­lo in­ves­ta­vo į pra­mo­nę ir pre­ky­bą, Vil­niu­je įkū­rė ga­ro ma­lū­ną, Lent­va­ry­je pa­sta­tė vie­los ir vi­nių fab­ri­ką, Pa­lan­go­je – ply­ti­nę ir uos­tą, iš ku­rio gra­fo gar­lai­vis „Fe­nik­sas“ pluk­dė į Lie­po­ją ply­tas ir že­mės ūkio pro­duk­ci­ją, o iš Liepojos atsiveždavo poilsiautojus ir reikalingas prekes. 1882 m. jo ir Rietavo bei Plungės dvarų šeimininkų Oginskių iniciatyva nu­ties­ta pir­mo­ji Lie­tu­vo­je te­le­fo­no li­ni­ja, kuri sujungė Kretingos, Plungės ir Rietavo dvarus. Pa­lan­go­je, kai­ria­ja­me Rą­žės upės kran­te, gra­fas pradėjo kurti ku­ror­tą, kuriame jau XIX a. veikė kur­hau­zas, šiltosios maudyklės. Mi­rė grafas 1891 m. ge­gu­žės 27 d., palaidotas Kretingoje.

J. Tiškevičiui mirus, Pa­lan­ga ati­te­ko jo jauniausiam sūnui Fe­lik­sui Tiškevičiui (1870–1932). Jis rū­pi­no­si to­les­ne Pa­lan­gos ku­ror­to plėt­ra, 1897 m. nuo­ša­liau nuo ku­ror­to, ne­to­li Bi­ru­tės kal­no, pa­sta­tė nau­jus dva­ro rū­mus (dabar Palangos gin­ta­ro mu­zie­jus) ir apie juos įkū­rė parką. F. Tiš­ke­vi­čius su­rin­ko uni­ka­lią archeologinio gintaro ko­lek­ci­ją, ku­ri aukš­tai įver­tin­ta pasaulinėje parodoje Pa­ry­žiuje. Dalis šios kolekcijos dabar eksponuojama Palangos gintaro muziejuje. Gra­fas F. Tiškevičius bu­vo pa­grin­di­nis nau­jos Pa­lan­gos baž­ny­čios fun­da­to­rius, su­tei­kė pa­tal­pas „Sau­lės“ drau­gi­jos mo­kyk­lai, pado­va­no­jo pa­sta­tą Pa­lan­gos gim­na­zi­jai.

Antanina ir Feliksas Tiškevičiai, gyvendami santuokoje, susilaukė dešimties vaikų.

Grafui F. Tiškevičiui mi­rus,  Pa­lan­gą val­dė jo žmona Antanina Sofija Tiškevičienė, vėliau – sūnus Stanislovas Marija (1907–1974).

Jauniausias sūnus Al­fre­das Tiš­ke­vi­čius (1913–2008) po Antrojo pasaulinio karo gyveno Varšuvoje. Jis pui­kiai kal­bėdavo lie­tu­viš­kai, va­sa­ro­mis at­vykdavo į Pa­lan­gą pa­si­gy­dy­ti ir pail­sė­ti. 1997 m.  jam su­teik­tas Pa­lan­gos mies­to gar­bės pi­lie­čio var­das.

 

Naudota literatūra:

1. Julius Kanarskas, „Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčią fundatoriai grafai Tiškevičiai“, Palanga. Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčią, Vilnius, 2007, p. 115–127.

 

 

Danutė Mukienė

 

Nuotraukoje – Palangos grafas Juozapas Tiškevičius (1835–1891). Nuotraukos originalas saugomas Kretingos muziejuje, KMF GEK14517

 

Tekstas paskelbtas 2022-01-22

 

Publikacija parengta įgyvendinant 2022 m. Lietuvos kultūros tarybos remiamą projektą „Žinoma ir nepažinta Palanga: 10 virtualių turų po kurortą“