2026 m. sausio 14 d., eidamas 83-iuosius metus, mirė vienas žymiausių lietuvių akvarelistų – Osvaldas Jablonskis.
O. Jablonskis gimė 1944 m. liepos 2 d. Telšiuose. Iš pradžių jis su tėvais gyveno Ežero gatvėje, po kurio laiko – prie Telšių geležinkelio, tarp lietuvių ir žydų kapinynų. Vėliau gyveno Kaune ir čia 1962 m. baigė Kauno vidurinę mokyklą, tais pačiais metais įstojo į LTSR Valstybinį dailės institutą Vilniuje, kurį baigė 1968 metais. Čia studijuodamas jis įsigijo dailininko tapytojo ir pedagogo specialybę. 1968 m. pradėjo dalyvauti dailės parodose. 1978 m. tapo Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus nariu.
Nuo 1968 m. dėstė tapybą ir akvarelę Kauno S. Žuko taikomosios dailės technikume, dirbo mokytoju Kauno J. Naujalio meno mokykloje, nuo 1990 m. dėstė akvarelę ir guašą Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės fakultete, išugdė daug profesionalių dailininkų, kurie jį pagarbiai vadindavo Maestro. 1993 m. tapo akvarelininkų grupės „Aqua 12“ nariu.
Lietuvoje ir užsienyje yra surengęs daugiau kaip 40 savo akvarelės ir tapybos darbų parodų.
Labiausiai mėgo tapyti ir lieti akvareles. Jo kūrybai didelės įtakos turėjo dailininkai Česlovas Kontrimas (1902–1989) ir Kajetonas Sklėrius (1876–1932) darbai.
O. Jablonskio kūriniai išsiskiria lyriškumu, realistiniu stilizuotu piešiniu, išradinga, jautria kompozicija, skaidriu potėpiu, subtiliu žalsvai sidabriniu koloritu – savitu „jablonskišku“ spalvų pasauliu. Visiems šio dailininko kūriniams būdingas liejimo laisvumas, persipinantys daugiasluoksniai planai. Meno pasaulyje jis laikomas kaunietiškos akvarelės mokyklos virtuozu.
Yra nuliejęs daug akvarelių, kuriose vaizduojama Lietuvos etnografinių regionų, ypač jo gimtosios Žemaitijos, Baltijos pajūrio, senojo Lietuvos kaimo, piliakalniųvaizdai, tradicinės lietuvių medinės architektūros pastatų fragmentai. Pagrindiniai jo kūryboje pasikartojantys motyvai – mediniai tilteliai, bažnyčios, trobos, bekraščiai laukai.
Jis žavėjosi medinės architektūros unikalumu, ieškodamas įkvėpimo ir motyvų savo kūriniams, daug keliaudavo po Lietuvą.
Ainė Jucytė internetiniame portale www.diena.lt 2014 m. spalio 30 d. paskelbtame straipsnyje „Akvarelės meistras: svarbiausia – turėti, ką pasakyti“ rašo, kad O. Jablonskis kurti „pradeda nuo piešinio, kruopščiai atkartodamas pasirinktą motyvą pieštuku, o grįžęs į dirbtuves įamžina jį spalva. Prakalbus apie spalvą O. Jablonskis atviras: „Darbuose yra šiek tiek Rytų įtakos, galų gale, ir Prancūzijos įtakos, ypač Paulio Cezanne’o, kurio dirbtuvėse teko lankytis. Buvau pritrenktas, kaip jis lieja akvareles! Liedavo tik tai, ką žinojo. Ir aš jau paskutiniu metu lieju tik tai, ką žinau, o ko nežinau, tą palieku.” […] O.Jablonskio kūrinių kolorite visiškai nėra juodos spalvos, kuri siekiant darbo daugiasluoksniškumo, pradangintų trapius spalvų persidengimus. Kurdamas paveikslą menininkas lieja du ar tris sluoksnius, kol išgauna magišką motyvo ir spalvų dermę.
Paklaustas, kas svarbiau: ar pasirinktas motyvas, ar jo išpildymas spalvomis, dailininkas nedaugžodžiauja: „Nesakyčiau, kad motyvas reikšmingesnis už spalvą ar atvirkščiai. Jie lygiaverčiai. Esi laisvas pasirinkti spalvas ir motyvus, juos transformuoti. Svarbiau labai stipriai pergalvoti kompoziciją. Kai sutvarkai eskizus, tada jau gali dirbti“. […]
O. Jablonskis pasidalija patirtimi: ne visada net sutvarkius darbo kompoziciją iš karto pavyksta išlieti spalvas. Kartais tenka sugadinti keletą popieriaus lakštų, kol suranda tinkamus spalvinius sprendimus.
Kūrėjo patirtis, sukaupta per daugybę metų, leidžia akvarelei panaudoti ir kiek netradicines medžiagas, tokias kaip pusiau gruntuota drobė (panaši į knygos viršelį), kurią techniškai paruošti akvarelei labai sudėtinga.
Dailininkas dirba išskirtinai tik klasikine, sausa akvarelės technika – ją įvaldyti reikia daug laiko ir kūriniai gimsta kiek lėčiau nei liejant akvarelę ant šlapio popieriaus lapo. Tačiau aiškus motyvo pavaizdavimas, skaidrus spalvų persidengimas, pripildantis kūrinį paslapties, minkštas kontrastingumas, leidžiantis klaidžioti po darbą, neužkliūvant už aštrių spalvingų dėmių, – visa tai verta liejant praleistų valandų. […]“
2017 m. lapkričio–gruodžio mėnesiais Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio proga Liuksemburge Europos fojė buvo surengta paroda „Lietuva mano akimis“. Joje eksponuota O. Jablonskio 50 akvarelių.
Žymūs O. Jablonskio akvarelių ciklai „M. K. Čiurlionio takais“ (1973), „Žemaitija“, „Pajūris“ (1978), akvarelės „Valtelė“, „Sode“ (1981), „Sodžius“ (1983).
Lietuvos nacionaliniame muziejuje saugomi jo dailės kūriniai „Takas į Nidos kopas“ (1979), „Neverionys. Šulinys prie liepos“ (1982), „Baidyklės vyšniose“ (1983), „Marionetės galva“ (1985).
O. Jablonskio kūrinių turi įsigiję ir šie muziejai: Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Žemaičių dailės muziejus, Šiaulių „Aušros“ muziejus, Rygos dailės muziejus, KUMU dailės muziejus Taline, Paryžiaus muziejus, Detmoldo kraštotyros institutas. Daug jo darbų saugoma ir privačiose kolekcijose.
Šio dailininko kūrinių Lietuvos institucijos oficialiomis progomis yra padovanojusios Popiežiui Jonui Pauliui II, Prancūzijos prezidentui Fransua Miteranui, JAV viceprezidentui Denui Kveilui.
2011 m. O. Jablonskis buvo apdovanotas Kauno miesto savivaldybės „Santakos“ II laipsnio garbės ženklu ir kultūros ir meno premija. Tais pačiais 2011-aisiais metais Vilniaus dailės akademijos Kauno fakultete jam buvo suteiktas garbės profesoriaus vardas.
2011 m. Artseria išleido Osvaldo Jablonskio darbų albumą.
Osvaldo Jablonskio nuotrauka iš Lietuvos dailininkų sąjungos archyvo. Fotografas nežinomas