2026 m. balandžio 11 d. mirė lietuvių fizikas, habil. dr. (fiziniai mokslai, fizikos ir matematikos sritis), aktyvus Vilniaus žemaičių kultūros draugijos narys Albertas Laurinavičius.
Pagrindinės jo mokslinių tyrimų sritys buvo milimetrinio ilgio elektromagnetinių bangų sąveika su dielektrikais, puslaidininkiais, aukštatemperatūriais superlaidininkais. Remdamasis savo daugiamečių tyrimų rezultatais jis kartu su savo bendradarbiais sukūrė originalų, automatizuotą elektronikos pramonei skirtą puslaidininkinių medžiagų kokybės matuoklį „Helikonas“. Jam vadovaujant Puslaidininkių fizikos instituto bandomojoje gamykloje buvo pagaminti ir parduoti keli bandomieji įrenginiai.
A. Laurinavičius gimė 1941 m. liepos 19 d. tuometinio Mažeikių valsčiaus Reivyčių kaime. Mokėsi Mažeikių vidurinėje mokykloje, kurią baigęs 1960 m. įstojo į Vilniaus universitetą ir jį 1965 m. sėkmingai baigė bei liko dirbti universitete, pradėjo mokslinius tyrinėjimus. 1986 m. apgynė fizikos ir matematikos mokslų daktaro disertaciją, jam buvo suteiktas mokslų daktaro laipsnis.
1966–1971 m. dirbo Vilniaus universiteto Radiofizikos katedroje, nuo 1971 m. – Puslaidininkių fizikos institute (nuo 2010 m. – Fizinių ir technologijos mokslų centras). 1980–1988 m. buvo šio instituto Kietojo kūno plazmos laboratorijos vedėjas, nuo 1985 m. – vyriausiasis mokslo darbuotojas. 1991–2000 m. dėstė Kauno technologijos universitete. 1998 m. jam suteiktas pedagoginis profesoriaus vardas.
Paskelbė daugiau kaip 150 savo mokslinių straipsnių, yra 10 išradimų autorius.
1988 m. jam kartu su kolega Arūnu Krotkumi už darbų ciklą „Siauratarpių puslaidininkių tyrimai superaukšto dažnio helikoninėmis bangomis ir ultratrumpaisiais elektriniais impulsais“ buvo paskirta LTSR valstybinė premija.
Aktyviai dalyvavo visuomenėje veikloje. 1996–2004 m. buvo Tarptautinio elektrotechnikos ir elektronikos inžinierių instituto (IEEE) narys, nuo 2006-ųjų – aktyvus Vilniaus žemaičių kultūros draugijos narys.
A. Laurinavičius savo kolegų ir kitų jį pažinojusių žmonių pagarbą nusipelnė savo oria profesoriška laikysena, darbštumu, pareigingumu, nuoširdumu, ištikimybe žemaičių kultūrai ir žemaitiškam žodžiui. Daug metų jam buvo patikima rūpintis Vilniaus žemaičių kultūros draugijos vėliava.
Albertas Laurinavičius po studijų gyveno Vilniuje, ten 2026 m. balandžio 11 d. ir mirė.
Atsisveikinimas su velioniu – balandžio 15 d. nuo 10 iki 14 val. Vilniaus šv. Jonų bažnyčioje, Laidotuvės – balandžio 15 d. 14 val. Vilniaus Kairėnų kapinėse.
Šventos mišios už mirusįjį – balandžio 14 d., 18 val. Šv. Jonų bažnyčioje.