Nemirsetos laivų gelbėjimo stoties adresas – Palanga, Klaipėdos pl. 35D. Šis objektas 2004 m. gruodžio 31 d. dėl savo vertingų architektūrinių ir inžinerinių savybių įtrauktas į Kultūros vertybių registrą (unikalus objekto kodas 29936) ir yra saugomas valstybės kaip regioninės svarbos kultūros paveldo objektas.
Kultūros vertybių registre rašoma, kad „ 1870–1890 m. Vokietijos gelbėjimo bendrovė pastatė laivų gelbėjimo stotis Nidoje, Juodkrantėje, Kopgalyje, Bomelio Vitėje (dabar Klaipėdos dalis), Melnragėje, Karkelbeck (dabar Karklėje) ir Nemirsetoje. Šiuo metu išlikusi tik Nemirsetoje. Jų paskirtis buvo gelbėti ant seklumos užplaukusių laivų įgulas. Stočių įgulas sudarė 2 vyresni ir apie 20 gelbėtojų – vietinių žvejų. Visi jie buvo savanoriai, dirbę be atlygio, tik išskirtiniais atvejais gaudavę premijas. Buvo gelbėtojų vežimai, prie kurių pritvirtinamos specialios valtys. Vežimas buvo įstumiamas į jūrą, kur specialiomis konstrukcijomis į vandenį nuleisdavo valtį ir plaukdavo prie nelaimės ištiktų laivų.“
Anksčiau Nemirsetos gelbėjimo stotyje buvo 8 pastatai. Išliko tik vienas. Jis vienaukštis, stačiakampio plano. Stogas plokščias, pamatas su plytų mūro cokoliu, sienos raudonų plytų mūro, vartai metaliniai.
Šios stoties daugelį metų niekas nenaudoja, tad ji stipriai apleista. 2021 m. kovo mėnesį pastatas Vyriausybės nutarimu patikėjimo teise perduota Klaipėdos universitetui. Numatyta stotį atnaujinti. Planuojama, kad ateityje čia veiks jūros aplinkos tyrimo stotis, jaunimo edukacinis centras arba jūrinių sporto šakų centras-laboratorija. Universitetas Nemirsetoje mato galimybę plėtoti ir jūros tyrimus, jūrinio sporto šakas. 2021 m. Klaipėdos universitetas jau buvo parengęs ir pradėjęs su Palangos miesto savivaldybe, Kultūros paveldo departamentu derinti techninį šio pastato restauravimo ir tolesnio pritaikymo projektą.
Parengė Danutė Mukienė
Nuotraukoje – Nemirsetos senosios gelbėjimo stoties pastato fragmentas. Iliustracija iš RKIC archyvo
Naudota literatūra:
- Kultūros vertybių registras https://kvr.kpd.lt/#/.
Publikacija paskelbta įgyvendinant 2022 m. Lietuvos kultūros tarybos remiamą projektą „Žinoma ir nepažinta Palanga: dešimt virtualių turų po kurortą“
