Kasmet vis turtingesnė žemaitiškai parašytų ir išleistų knygų bibliotekėlė. Kas joje naujo?
Apie 2021 m. išleistą rašytojos, literatūrologės prof. Viktorijos Daujotės (tikr. Viktorija Daujotytė) eiliuotų žemaitiškų tekstų, greta kurių spausdinami ir lietuviški jų variantai) sutelktinę „Žemaitīnā = Žemaitynai“, 2022 m. skaitytojus pasiekusią prof. Donato Butkaus prozos knygos „Ka žemė bova brongesnė už douna“ antrąją dalį, Ritos Barniškienės knygutę „Žemaitė gīvenėms“, skirtą vaikams, jų tėveliams ir mokytojams, bei šiais metais pasirodžiusią poeto, eseisto, literatūros kritiko Justino Kubiliaus poezijos ir prozos knygą „dā dongou nematont, bet žemē jau žėnont“ šioje interneto svetainėje jau esame rašę. Tų naujų leidinių kur kas daugiau. Šį kartą trumpai anonsuojame šešis jų.
Irena Daubarienė, Marija Daubarytė. „Isiveiziejėmā“
Skaitant naujausius žemaitiškus leidinius dėmesį patraukia jų puikus dizainas, meninis apipavidalinimas, gera poligrafinė kokybė, gera žemaitiška rašyba, žodyno turtingumas. Praktiškai visi paskutiniais metais žemaitiškas knygas leidžiantys autoriai vadovaujasi kalbininkų Juozo Pabrėžos ir Alekso Girdenio (1937–2011) parengtais žemaitiškos rašybos pagrindais (patarimais). Dalį 2022–2019 m. išleistų knygų pats J. Pabrėža yra ir redagavęs. Ne išimtis ir 2022 m. Irenos Daubarienės bei jos dukters Marijos Daubarytės išleista knyga „Isiveiziejėmā“. J. Pabrėža, pristatydamas šią knygą skaitytojams, yra pažymėjęs, kad ji – „gražos paruodīms ėr iruodīms, ka žemaitiu kalba īr gīva, stipri ėr šėndėin ėšgīven dideli pakėlėma. 2022-ūsius metus septīnės Žemaitėjės savėvaldībės paskelbė Žemaitiu kalbuos metās. Pri žemaitiu kalbuos keravuojėma daug ivairiausēs darbās, so dėdėlio atsidavėmo prisided ėr Daubarienė Irena. Džiaugas šėrdės, ka anuos tvėrts, so meilė palīdiets žemaitėšks žuodis atver naujus kelius, takus ėr takelius i dėdlē svarbės prigimtėnės šaknis, papruotius, tradicėjės, i gimtoujė žemaitiu kalba ėr vėsa brongioujė Žemaitėjė. Kninguo „Isiveiziejėmā“ autuorė sava jautrēs, šėltās eilieraštēs žemā ėr so dėdėliausė pagarba nusilenk patėms brongiausėms žmonėms ėr dalīkams: pėrmājē muokītuojē, babītē, buočiokou, žīmėms žemaitems ėr svarbėms Žemaitėjes īvīkems. Maluonē širdi sošėlda ėr jausmus sovėrpėn Irenas dokrelės Marėjės jausmingė žuodē aple „laimė lig panagiū būtė žemaitė“.
Kartu su knygos autorėmis, redaktoriumi šiam leidiniui kelią į skaitytojų širdis tiesė ir fotografė Loreta Norvaišienė, dizainerė Simona Stonkuvienė, mokytoja Birutė Narmontienė, kanauninkas kun. Andriejus Sabaliauskas.
I. Daubarienė viename iš susitikimų su skaitytojais yra pasakiusi: „Esu žemaitė, telšėškė. Žemaitiu kalba gavusi dā so muotinas pėinu i vaikīstie turiejusi īpatinga prabonga dėdelē daug čiesa pralēstė so sava babītė Jadvīga ėš mamas posės, tēp pat rokoutėis i sėmtėis gīvenėma išmintėis ėš anuos mamas, mona pruosenelės Zuopėjės. […]“.
Silvėjė Uda „A tori Ognėis?“
2021 m. sulaukėme iš Skuodo rajono Luobos kaimo kilusios aktyvios žemaičių literatūrinio gyvenimo dalyvės, Šiaulių žemaičių kultūros draugijos pirmininkės, Gegužių progimnazijos direktorės Silvijos Udos (tikr. Silvija Baranauskienė) žemaitiškai parašytos, Vilniuje išleistos haiku knygos „A tori Ognėis?“. Tai pirmoji šios autorės knyga ir taip pat pirmoji iki šiol ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje žemaitiškų haiku knyga. Joje paskelbta apie 500 prozinės poezijos stiliumi parašytų kūrinių, kuriuose išlaikytos XIX a. Japonijoje gimusio haiku žanro ypatybės (17 skiemenų eilių forma, sudaryta iš trijų metrinių dalių, iš 5, 7, 5 skiemenų).
Leidėjai, pristatydami šią knygą skaitytojams, akcentuoja, kad autorė savo kūriniuose „puikiai fiksuoja didelį bei gilų pasaulį, išskleidžia akimirką, padeda pajausti paprastos ir įprastos aplinkos ypatingumą, istorinių dalykų svarbą. Knygos pabaigoje tekstus lydi fotografijos, jaukiai papildančios kuriamą būseną.“
Kodėl haiku, o ne koks nors kitas literatūros žanras, ir kodė žemaitiškai?
Pasak autorės, „Haiku yra momento grožis. Toks amžinas širdies pavasaris. Kapt ir yra! […] Man atsitiko didelė laimė ne vieną, bet dvi gimtąsias kalbas turėti (būna ir taip)! Svajoju žemaitiškai (atrodo, kad dvi upės tavyje teka giliai, srauniai, nesustabdomai)…“.
Knyga pradeda įžanga. Tam, kad visi suprastų, Silvija ją pateikė lietuvių ir žemaičių kalbomis. Trieiliai knygoje suskirstyti į dvi dalis: „Ramībės muomėnts“ ir „Ožmerktuom akim sklaidau šėrdėis archīvus“. Antroji dalis iliustruota pačios Silvijos, Elėjos Baranauskaitės ir G. Baranausko nuotraukomis, kurios, pasak knygos autorės, yra „sugaudītos Loubas ėr Vaičaitiu kaimaliūs (Skouda rajuons), Tėlvėku kaimė (Kelmės rajuons), Šiauliūs, Kortovėnūs, Krīžių kalnė, Paberžie, Muosiedie.“
Adelė Daukantaitė „Žemaitėška kninga vākams“
2020 m. išleista pedagogės, Plungės literatų klubo „Vingiorykštė“ vadovės, aktyvios žemaitiškos kūrybos populiarintojos Adelės Daukantaitės nedidelės apimties knygutė „Žemaitėška kninga vākams“. Pasak leidėjų, tai nuotaikinga, linksma ir spalvota knygutė, „kurioje skaičiuotės, minklės, dainelės ir lopšinės (muzika Romenos Zabielienės), žaidimai ir nutikimai iš vaikystės sodų, eilės ir – žodynas, kad lengviau būtų skaityti, kad prisimintume ir saugotume žemaitišką kalbą […]“.
Knygos autorė sako, kad šios knygos tikslas – „Vākus paskiepīt kap medžius gimtuosės kalbuos skiepu“.
A. Daukantaitė knygas pradėjo leisti 2017 metais. Jų jau šešios. Penkios parašytos lietuvių kalba. Tai „Skambutis sielai“, 2017 m.; „Prisijaukink prigimtį“, 2019 m.; „Šermukšnio akys“, 2020 m.; „Obuolys vakarienei“, 2022 m.; „Gaidys Pypkė: pasakų knygelė“, 2023 m.
Irena Stražinskaitė-Glinskienė „Žaltiūm žemė“
2019 m. skaitytojai sulaukė lietuviškai ir žemaitiškai rašančios, šiomis kalbomis ir knygas leidžiančios Irenos Stražinskaitės-Glinskienės (Eirenės) žemaitiškai parašytų eilėraščių knygos „Žaltiūm žemė“. Joje paskelbtas ir leidinyje panaudotų žemaitiškų žodžių žodynėlis.
Į klausimą, kodėl knygai pasirinktas toks pavadinimas, autorė atsako, kad žaltys jai – gražus mitologinis padarėlis, kuris atneša santarvę, saugo šeimos židinį, meilę. Ant knygos viršelio pavaizduoti du žalčiai tai pat saugo židinio ugnį, saugo meilę – širdies ugnį.
I. Stražinskaitė-Glinskienė – medikė, poetė, visuomenės ir politinė veikėja. Ji knygas taip pat, kaip ir A. Daukantaitė, daugelis kitų žemaitiško žodžio meistrų, leidžia ir bendrine lietuvių kalba. Tokių – jau trys: „Dievo karvytė“, 2017 m.; „Edeno moteris“, 2020 m.; „Trupintas pyragas“, 2020 m.
Pati autorė sako, kad gimė aukštaičio ir žemaitės šeimoje, bet ko gero stipriausi mamos genai, nes nuo mažens žemaitiškai kalba ir rašo, žemaitiškai kalbant jai ir bendrauti smagiau, ir mintį išreikšti lengviau.
„So meilė Žemaitėjē“
2019 m. išleista Plungės ir Rietavo krašto rašytojų ir poetų pirmoji žemaitiškos kūrybos antologija „So meilė Žemaitėjē“. Joje paskelbti 38-ių autorių darbai. Daugelis jų (net 19) iki šio leidinio pasirodymo jau buvo išleidę savo kūrybos knygas.
Leidinyje „So meilė Žemaitėjē“ – ne tik šiandien kuriančių, bet jau ir Amžinybėn išėjusių žemaitiškai kūrusių autorių, tarp jų ir plungiškių Povilo Grigolos, Jono Diržininko, rietaviškės Birutės Lengvenienės eilėraščiai.
Knyga pradedama istoriko Simono Daukanto ir kalbininko, knygos redaktoriaus J. Pabrėžos mintimis apie žemaitišką žodį ir jo svarbą.
Leidinio sumanytoja bei sudarytoja – pedagogė ir poetė Adelė Daukantaitė, į redaktoriai – Genovaitė Matevičiūtė ir Juozas Pabrėža, viršelio ir iliustracijų autoriai – dailininkė Aldona Pletaitė-Ruibienė ir S. Laurėnaitis.
„Blezdingas prasklēd žėidus“
Kasmet puikius projektus, kurių tikslas puoselėti ir populiarinti žemaičių kalbą, ugdyti pagarbą ir meilę žemaitiškam žodžiui, įgyvendina Skuodo rajono savivaldybės R. Granausko viešoji biblioteka. Čia jau daug metų organizuojami respublikiniai žemaitiškų skaitymų, žemaitiškos kūrybos, žemaitiško diktanto konkursai, gražiai pagerbiami jų laureatai. Jau išleista ir keletas žemaitiškai rašančių autorių knygų. Dažniausiai jose skelbiami žemaitiškos kūrybos konkursams atsiųsti kūriniai.
„Blezdingas prasklēd žėidus“ – žemaičių kalbos skaitinių knygelė, skirta paaugliams ir jaunuomenei. Joje – Žemaitijos krašto poetų ir prozininkų bei kaimynų latvių kūryba.
Knygą sudarė rašytojas, Skuodo žemaičių teatro vadovas, režisierius, daugelio Lietuvoje populiarių žemaitiškų pjesių autorius Edmundas Untulis. Leidinį iliustravo Miglė Jonaitienė. Ši knyga vainikavo Skuodo bibliotekininkų 2019-aisiais įgyvendintą Žemaitijos metams skirtą projektą. Vykdant jį buvo surengtas ir didelio visuomenės dėmesio sulaukęs renginių ciklas, kurio pavadinimas – toks pat kaip ir knyga.
„Givs žemaitėšks žuodis: vākū kūrība žemaitiu kalbo“
2019 m. išleista ir knyga „Givs žemaitėšks žuodis: vākū kūrība žemaitiu kalbo“. Jos sudarytoja – Telšių folkloro kolektyvo „Čiučuruks“ vadovė Rita Videikaitė-Macijauskienė. Knygos parengimo spaudai ir leidybos projektą įgyvendino Telšių jaunimo etno klubas „Čiučuruks“, projektą iš dalies rėmė Lietuvos kultūros taryba.
Parengė Danutė Mukienė
Knygų viršelių nuotraukos iš RKIC archyvo