2022 m. rugsėjo 22 d. Užvenčio kraštotyros muziejuje vyko konferencija, skirta Marijos Pečkauskaitės-Šatrijos Raganos 145-osioms gimimo metinėms ir apysakos „Sename dvare“ (1877–1930) pirmojo leidimo 100-ajam jubiliejams paminėti. Konferencijos tikslas – moksline diskusija permąstyti Šatrijos Raganos palikimą, pagilinti ligšiolinį literatūrologinį rašytojos supratimą, suvokti jos rašytinio paveldo reikšmę vietos kultūriniam identitetui.
Pirmoji konferencijos pranešėja Brigita Speičytė, Vilniaus universiteto profesorė, hum. m. dr. (pranešimo tema „Atminties figūros Šatrijos Raganos „Sename dvare“) kalbėjo apie romane sukurtas atminties figūras, jų reikšmes, aiškino, kokia atminties samprata veikia apysakoje, kaip ji lemia perteikiamą „gražiosios epochos“ vaizdą.
Roma Bončkutė, – Klaipėdos universiteto ir Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslo darbuotoja, hum. m. daktarė. Ji savo. pranešime „Ritmas Šatrijos Raganos kūryboje“ palietė Marijos Pečkauskaitės lietuviškosios raiškos ištakas, aptarė S. Daukanto poveikį rašytojos idėjų ir raiškos lygmeniui.
Vilniaus universiteto Kauno fakulteto Kalbų, literatūros ir vertimo studijų instituto docentės, hum. m. daktarės Eglės Keturakienės pranešimo tema buvo „Modernizmo literatūrinė savimonė Šatrijos Raganos „Sename dvare“. Ji analizavo rašytojos recepciją modernizmo literatūroje, pažymėjo, jog Šatrijos Ragana „Sename dvare“ įkūnija vakarietiškąją kultūrinę savimonę, europinį modernizmą, pasireiškiantį savitu simbolistiniu-impresionistiniu pasakojimu, pasižyminčiu rašytojos dėmesiu moderniai literatūrinei kalbai, kultūros ir žmogaus individualybės teigimu.
Pranešime „Šatrijos Raganos „Viktutės“ vieta ir reikšmė“ , Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja, hum. m. daktarė Ramunė Bleizgienė pristatė 2020 m. atsiradusį Šatrijos Raganos „Viktutės“ rankraštį. Lygindama rankraštį su 1903 m. publikuotu apysakos tekstu, ji aptarė svarbiausius šio kūrinio bruožus, jo reikšmę lietuvių literatūrai, o ypač moterų kūrybai.
Konferenciją užbaigė , Klaipėdos universiteto docentas, hum. m. daktaras Marijus Šidlauskas. Jis, skaitydamas pranešimą tema „Šatrijos Ragana ir mes“, bandė atsakyti į klausimą, kuo ir kaip rašytojos asmuo ir darbuotė atliepia mūsų, čia ir dabar gyvenančių žmonių, rūpesčius bei lūkesčius. Baigiamajame panešime keliami klausimai priartino Šatrijos Raganą prie šių dienų aktualijų, nes Šatrijos Ragana priklauso kūrėjams, kurie, ištikimai laikydamiesi katalikiškojo dvasingumo atramų, gebėjo jautriai atsiliepti į gyvenamojo meto tikrovę ir kartu suteikti savo vaizduojamam pasauliui gilesnę, visuotinesnę perspektyvą.
Konferencijos pranešimuose skirtingais pjūviais buvo pažiūrėta į M. Pečkauskaitės-Šatrijos Raganos kūrybinį palikimą ir asmenybę. Pasak konferenciją moderavusio dr. Marijaus Šidlausko, Šatrijos Ragana „savo kūrybine laikysena, gyvenimo stiliumi ir šiandien gali būti įdomi ne tik kaip egzotiška idealybės puoselėtoja, bet ir kaip integralios asmenybės ir veiksmingos gyvenimo filosofijos pavyzdys“.
Renginio metu koncertavo šiuolaikinės muzikos ansamblis „Twenty Fingers Duo“ (Lora Kmieliauskaitė, Arnas Kmieliauskas). Jis atliko instaliacijos „Toks jausmas tarytum važiuočiau namo“, skirtos Marijai Pečkauskaitei-Šatrijos Raganai, koncertinę versiją.
Telstą parengė Milda Balvočiūtė-Knyzelienė, Užvenčio kraštotyros muziejaus muziejininkė
Justinos Knyzelytės nuotraukose:
Konferencijos pranešėjai (iš kairės): Roma Bončkutė, Milda Balvočiūtė-Knyzelienė, Brigita Speičytė, Ramunė Bleizgienė, Eglė Keturakienė, Marijus Šidlauskas;
Groja šiuolaikinės muzikos ansamblis „Twenty Fingers Duo“ (Lora Kmieliauskaitė, Arnas Kmieliauskas) .