Pirmąsias stacionarias šiltąsias maudykles XX a. pirmojo dešimtmečio pradžioje grafams Tiškevičiams priklausiusiame sklype įrengė Palangos valdos šeimininkas Feliksas Tiškevičius. Maudyklės veikė mediniame, šveicariškų vilų pavyzdžiu pastatytame Kęstučio gatvės name, kuris dabar pažymėtas 31 numeriu. Tokios maudyklės buvo didelė naujovė šiame kurorte. Jose buvo teikiama dalis paslaugų, kurias dabar siūlo gydymo ir SPA centrai: pašildyto jūros vandens, mineralinės ir gydomųjų žolių vonios, įvairios gydymo procedūros.
Po Pirmojo pasaulinio karo Tiškevičiai maudykles pardavė. 1922 m. jų savininkas buvo notaras Jonas Kentra, vėliau – jo dukra Bronislava Kentraitė-Petronaitienė. Po Antrojo pasaulinio karo pastatas buvo nacionalizuotas.
Keičiantis pastato šeimininkams, daugėjant poilsiautojų, besinaudojančių šiame šiltųjų maudyklių pastate teikiamomis paslaugomis, vilos pirminis planas buvo gerokai pakeistas. Rekonstruojant namą pristatyta papildomų patalpų, tarp jų ir rytinis bei vakarinis fligeliai. Viename jų buvo įrengtos moterims skirtos vonios, kitame – vyrams (iš viso 25).
Laikui einant rytinis fligelis buvo pritaikytas gyvenamosioms patalpoms.
XX a. 6 deš. vila buvo pritaikyta balneologinei, vandens-purvo gydyklai.
Pastatas dėl vertingų architektūrinių ir istorinių savybių į Kultūros vertybių registrą įrašytas 2004 m. kovo 18 d. (unikalus kodas 28576). Šiame registre aprašant šio medinio vienaukščio pastato, kuris stovi kiek atitrauktas nuo gatvės, saugotinas pastato vertybes, pažymėta, kad vertinga jo griežtai simetriška tūrinė kompozicija, centrinę kompozicijos ašį pabrėžiantis, savo aukščiu dominuojantis centrinis rizalitas. Pastačius šį šiltųjų vonių pastatą, centrinė jo dalis buvo skirta lankytojų priėmimui ir poilsiui, o pastato centre, prie pagrindinio įėjimo durų, buvo vestibiulis, abipus jo – dvi didelės patalpos (laukiamieji). Iš jų vedė durys į kiemo fligelius, kuriuose buvo įrengtos vonios. Kiemo fligeliai neišliko. Į šiaurės pusę prie centrinės dalies galų vėliau prijungtuose rytiniame ir vakariniame korpusuose buvo suplanuotos tik maudymosi patalpos (vonios), viename moterims, kitame vyrams. Vėliau rytinis korpusas perplanuotas į gyvenamąsias patalpas. Korpusuose pirminė planinė struktūra jau yra sunaikinta, pakeistos dalies langų angos.
Kultūros paveldo specialistai akcentuoja šio pastato simetrinės kompozicijos dėsnius pabrėžiančią fasadų architektūrą: centrinės dalies šiaurės fasade langų ir durų angos išdėstytos tvarkingu ritmu simetriškai fasado centrinės ašies atžvilgiu (jos išliko nepakeistos); pagrindinio šiaurės fasado plokštuma įstiklinta kaip didelė veranda; visas dėmesys orientuotas į plokštumos dalijimo piešinį ir proporcijas; fasade profiliuotos tarplangių kolonos, palanginis ir viršulanginis karnizas, cokolio karnizinė lenta; geometriniais elementais dekoruotos palanginės plokštumos ir centrinis rizalitas; langų suskaidymas smulkus, dekoratyvus; gegnių ir ilginių galai profiliuoti, dekoratyvūs; rytinio ir vakarinio korpusų fasaduose dekoro elementų mažiau – čia yra tik profiliuoti gegnių ir ilginių galai, kuklūs langų apvadai.
Nemažai vertingų elementų yra ir šio pastato viduje. Vestibiulis ir laukiamieji dekoruoti neoklasicistinio stiliaus profiliuotais mediniais elementais. Grindys – plačių medinių lentų, lubos –- profiliuotų lentų, sienos apkaltos vertikaliomis medinėmis lentomis ir dekoruotos profiliuotomis medinėmis detalėmis. Palubėje, visu perimetru – profiliuotas karnizas su dantukais. Sienos vertikaliomis juostomis suskaidytos į plokštumas. Dekoratyvus palanginis karnizas praeina visu perimetru. Stambesni karnizai įrengti virš durų ir langų angų. Iš šonų angos aprėmintos piliastrais. Mediniai dekoro elementai ir apatinė sienų dalis iki karnizo buvo dažomi. Virš karnizo apvadais aprėmintos sienų plokštumos anksčiau yra buvusios uvo apklijuotos smulkaus rašto tapetais.
Pastato pietinėje pusėje esantis priestatas, kultūros paveldo specialistų nuomone, – menkavertis.
Danutė Mukienė
Nuotraukoje – šiltųjų maudyklių pastatas. Fotografas nežinomas. Nuotrauka iš RKIC archyvo
Tekstas paskelbtas 2022-01-17
Publikacija parengta įgyvendinant 2022 m. Lietuvos kultūros tarybos remiamą projektą „Žinoma ir nepažinta Palanga: 10 virtualių turų po kurortą“
