Patarlės ir priežuodē
Iš dainū dounas nejiesi tik iš darba.
Nagā auksa būtom, vo nasrā smaka.
(Juonickis Juons, Joudėikiu kaims)
Alos be apīniū, vo žmuogos be duorībės niekam netink.
Česnaka nevalgės nesmirdies.
Čiaušk kap kiaulė žirnius.
(Intienė Elėna, Bataitiu kaims)
Kad katės luoto, šunū nerēkto.
Kad šou piningū turieto, pamazgū nelakto.
(Lėnkauskienė Elėna, Rėtenės kaims)
Žmuogos ė mėršt besimuokīdams.
Kor šou lak, tėn ėr luo.
Ėr pelie sava orvė gėnas.
(Ronkauskienė Liucėjė, Pikeliū kaims)
Je žėima plieši ratus, tā vasara kailinius.
(Stonkienė Stasė, Pikeliū kaims)
Mėslės
Ein puonė par dvara so šimto suknieliu, papot viejielis gīvs kūnielis. (Vėšta)
Ek, seserelė, vėino kelio, aš eisio kėto. Sosėtėksem už kalna. (Jousta)
(Bušmienė Danutė, Meteniu kaims)
Stuov kerčiuo pasipūtės, lek par lauka kap padūkės. (Šautovs)
Kėimou kluoniuojės, vo laukou užpakali ruoda. (Šolėnė so svėrtė)
Ketorė bruolē i kipieli mīž. (Karvė melž)
Trumpa drūkta panelė, kas anou čiupinie, tas kriuok. (Cėbolė)
(Girdenienė Barbuora, Pikeliū kaims)
Atmet vėina rėita, atmet ontra rėita, i tou vėdo kėš gaurouta. (I ratus kinka arkli)
(Juonickis Juons, Joudeikieliu kaims)
Ein jautis gertė, vo pėlva nomėi palėikt. (Užvalkals)
(Intienė Elėna, Bataitiu kaims)
Parvedliava martė par Bugenius, par Regenius, par Šniaukės dvara, pasvadėn už stala, pūkšt er nušava. (Utielie)
(Mažuonienė Magdelena, Pikeliū kaims)
Gimst rauduons, aug žals, užaugės mėršt geltuons. (Rogē)
Nukrėtusius pakel, išsiskīrusius suartėn, plėkus apdara. (Staniks)
Ejau kelio, radau bluki, pasidėrbau dvė geldalės, dvė maldalės, katėlāti, vuotkuoti. (Oužoula gėlės)
Mėškė gėmės, mėškė augės, parejės nomėi saka tupu lupu. (Mėltu rietis)
Mėškė gėmės, mėškė augės, parejės nomėi mergū užsigeidė. (Kalvarats)
(Mickienė Eufemėje, Pikeliū kaims)
Pamiegdžiuojėmā
Kregždė:
Išlėkiau, išlėkiau, parlėkiau,
Išlėkiau, išlėkiau, parlėkiau,
Palėkau pėlnas mėigas, pėlnas mėigas,
Parlėkiau lapīnė, parlėkiau lapīnė.
(Stonkienė Stasė, Pikeliū kaims)
Balondis:
Jūzap, Jūzap, kam brūklīs, kam brūklīs?
(Vo ka jau sokas i rinki):
Kam mon brūklīs, kam mon brūklīs?
Ratā:
Pėrks puons degota, pėrks puons degota.
No, nuvažiava i tou torgo, tas puons prisigierė, tuo degota nusipėrka, važioun nomėi, ratā viel gėid:
Nepėrk degota, nepėrk degota.
Ratā jau pakalnie, greičiau važioun:
Ka nebie nebrēk, ka nebie nebrēk.
Žemalės bažnīčės varpā:
Dongos brongos, pekla!
(Puocios Stepuons, Žemalės kaims)
Spragėlā:
Ka trīs kol:
Tievs so patė, pėimou.
Ka šešė kol:
Lėnta patašīta, kerčiuo pastatīta.
Kuisis, lakiuodams pri ausėis, saka:
Bruolieli, bruolieli…
Ka priger kraujė, nuliekdams:
Pimpis…
Tēp mes liūbam pīkintė Ruozalėjė tuokė merga bova:
Veiziek, rokoun, kāp ta blezdinga gėid:
Ta ta Ruožė, ta ta Ruožė.
Pasisukiniejos:
Ta ta Ruožė, ta ta Ruožė be juokiuos nuočīnas!
Pėmpė:
To žīds, to žīds, to žīds!
Vo žīds saka:
Pėmpūks!
(Sėdabros Kazīs, Krakiu kaims)
Parėngė Ramanauskienė Raimonda
Mukienės Danutės portėgrapėjė