2015 m. vasario 20 d. nacionalinės reikšmės Šventosios senovės gyvenvietė II dėl jos vertingųjų archeologinių savybių įtraukta į Kultūros vertybių registrą (unikalus objekto kodas 38379).
Šios buvusios gyvenvietės teritorija yra Šventosios Baltijos ledyninio ežero žvyringoje terasoje, Habs 5,50– 7,50 m, aukštame, gana lygiame, smėlingame Šventosios upės kairiajame krante. Jos plotas – 29 686 kvadratiniai metrai. Vakarinė dalis dirvonuoja, rytinė dalis apaugusi pušynu, kuriame yra įrengtos Šventosios gyventojų kapinės, dalis teritorijos užlaidota. Juosvo ir rudo smėlio 30–40 cm storio kultūrinis sluoksnis yra su archeologiniais radiniais, vietomis siekiantis 1,15 m gylį nuo dabartinio paviršiaus. Dalis kultūrinio sluoksnio sužalota ar sunaikinta anksčiau ariant teritoriją ir įrengus kapines. 1967 m. ištirtas 28 m2 plotas, 2013 m. – 12 m2 plotas.
Literatūra:
- Pilčiauskas Gytis, Šventosios senovės gyvenvietės (1813) ir jos aplinkos 2013 m. archeologinių žvalgomųjų tyrinėjimų ataskaita, Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka, f. 39, ap. 1, b. 4076.
- Rimantienė Rimutė, Akmens amžiaus žvejai prie Pajūrio lagūnos: Šventosios ir Būtingės tyrinėjimai, Vilnius, 2005, p. 479–482 (Šventosios 40-oji radimvietė).
- Kultūros vertybių registras: https://kvr.kpd.lt/#/ (žr. 2022_04-10).
Parengė Danutė Mukienė
D. Mukienės nuotraukoje: senovės gyvenvietės vietoje auga pušys
Tekstas paskelbtas įgyvendinant 2022 m. Lietuvos kultūros tarybos remiamą projektą „Žinoma ir nepažinta Palanga: dešimt virtualių turų po kurortą“
