Medalininkystė: nišinė kūrybos sritis ar valstybingumui reikšminga meno rūšis?
Pirmąją medalininkystės kibirkštį 1984-aisiais į Telšius atvežė menininkai Antanas Olbutas ir Aloyzas Janušauskas. Šiemet keturiasdešimtuosius metus skaičiuojanti seniausia Europoje Tarptautinė medalio kūrėjų stovykla – ir vėl suorganizuota Žemaitijos sostinėje: pagal tiek metų gyvuojančią tradiciją į Telšius iš įvairiausių Lietuvos kraštų bei užsienio bendram darbui ir naujiems kūrybiniams ieškojimams susibūrė daugiau negu dvidešimt aukščiausio lygio medalių kūrėjų, tarp kurių nemažai jaunimo. Jie čia kurs tai, kas prasminga ir svarbu, kas istoriškai reikšminga, kas įkvepia ir skatina domėtis, vertinti bei pažvelgti į naujas perspektyvas. Stovyklos organizatoriai: Žemaičių muziejus „Alka“ ir Vilniaus dailės akademijos Telšių fakultetas.
Startas duotas, bet finansavimas mažas
Iki 2024 m. liepos 30-osios vyksiančios stovyklos atidarymą pradėjo Žemaičių muziejaus „Alka“ direktoriaus pavaduotoja muziejinei veiklai ir projekto vadovė Ingrida Vaitiekienė. „Medalis gyvuoja ilgai, labai ilgai: kitokiuose požiūriuose, sprendimuose. Turėti Telšiuose seniausią Europoje medalio kūrėjų stovyklą yra labai didelis dalykas. Jos karūną su Jūsų pagalba mes nešame, nesvarbu, net jei kartais pritrūksta jėgų“, – kalbėjo ji ir pažymėjo, kad pastaraisiais metais Medalio kūrėjų stovyklai vis nori atgręžti nugarą valstybiniai finansavimo šaltiniai. Ne išimtis – ir šie metai. Kadangi Žemaičių muziejus „Alka“ – valstybinis muziejus, praėjusiais metais jis buvo eliminuotas iš bendro Telšiuose veikiančių biudžetinių įstaigų bei nevyriausybinių organizacijų lauko teikiant paraiškas Lietuvos kultūros tarybai. Tačiau įsijungė kitas mechanizmas – norėdamas gauti lėšų muziejuje įgyvendinamiems projektams, jis galėjo teikti paraiškas Kultūros ministerijai dėl dalinio finansavimo. Muziejus iš viso parengė ir jai pateikė tris paraiškas. Dviem finansavimas buvo skirtas, o medalio kūrėjų stovyklai – ne. Argumentas: esą tai nišinė meno rūšis ir menkai aktuali plačiam visuomenės ratui. Suprasdama medalio kūrimo svarbą ir stovyklos vertę, lėšas projektui įgyvendinti šiemet skyrė bei į prioritetinių renginių sąrašą įtraukė Telšių rajono savivaldybė ir privatūs rėmėjai (vienas stovyklų įkūrėjų, ilgametis Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto profesorius Petras Gintalas, architektas profesorius Algirdas Žebrauskas bei Elena ir Juozas Butkevičiai). Taigi, tenka tik apgailestauti, kad Kultūros ministerija pamiršo sau pavaldžius muziejus regionuose ir neskyrė finansavimo net tokiems projektams, kaip Telšiuose net keturiasdešimt metų be pertraukos gyvuojančiai medalininkų stovyklai. Kur tada daugiausiai „nusėdo“ šiųmetės Kultūros ministerijos turimos lėšos, skirtos valstybinių įstaigų projektams finansuoti? Adresatas – didieji šalies miestai: Vilnius, Kaunas, Klaipėda.
– Lėšų turime tiek, kiek turime. Veiklos suplanuotos taip, kad jas būtų įmanoma padaryti. Kada kūrėjui ko nors netrūko, išskyrus įkvėpimą ir drąsą? – juokaudama renginio metu klausė projekto vadovė.
Stovyklos atidaryme dalyvavusi Žemaičių muziejaus „Alka“ direktorė Eva Stonkevičienė į susirinkusius kreipėsi žemaitiškai:
– Išsauguotė stuovīkla keturėsdešimti metu ī dėdėlie vertie. Pavadėnėms medalis – skomb prakėlnē. Ta ī kūrinīs, katros iprasmėn istuorėjė, svarbės asmenībės, reikšmingus gīvenėma etapus. Ka nie piningū – isėjung kūrība, tad žemā lenkous kūriejems ė dėkavuojo vėsėms, korėi če atvīkstat kuožnās metās, linko, kad atsėrasto naus kviepavėms, naus pulsos.
Jubiliejinis varpas
Stovyklos dalyvius sveikinęs kuratorius, VDA Telšių fakulteto doc. Marius Norkus renginio metu net ir pats stebėjosi, kad projektą kuruoja jau šeštus metus. Jis, kreipdamasis į menininkus, kalbėjo:
– Nors ne itin daug, tačiau visuomet stovyklose sulaukiame jaunimo. Tai džiugina. Ypatingai sveikinu medalio kūrėjų stovykloje dalyvaujančius vyresniosios kartos atstovus. Stovykla – svarbus reiškinys ne tik miestui, ne tik VDA Telšių fakultetui, bet ir visai meno kūrėjų bendruomenei. Viskas, kas sukuriama, yra reikšminga: net ir tokia, kaip tvirtinama, nišinė sritis. Kurkite, būkite ištikimi ir mylėkite savo kūrybinę sritį“, – linkėjo M. Norkus.
Jis taip pat pažymėjo kad ypač svarbi šiųmečio renginio dalis yra jubiliejinio varpo liejimas.
– Gal ir drąsu, bet varpą kurti įdomu. Šiųmečio varpo modelis jau padarytas, liko puošyba, kurią kurs visi medalininkai drauge. Esu nusiteikęs optimistiškai, kad viskas pavyks puikiai.
Renginio organizatoriai paatviravo, jog yra tekę girdėti kalbų, kad į medalio kūrėjų stovyklas susirenka draugai ir čia smagiai leidžia laiką visas dvi savaites. Bet… Tie draugai susiburia čia tam, kad kažką sukurtų ir pristatytų visuomenei. To įrodymas – pernykštės stovyklos rezultatas. Medalių ir mažosios skulptūros paroda apkeliavo dalį Lietuvos: kūriniai eksponuoti Telšiuose, Anykščiuose, Klaipėdoje, stovykloje sukurti darbai papildė Žemaičių muziejaus „Alka“ medalių kolekcijos rinkinį.
Kuo ypatingas medalis?
– Medalis man asmeniškai panašus į knygą, kuriame galima perskaityti tūkstantmečius menančią istoriją ir nesibaigiantį pasakojimą apie asmenybes. Būdamas bet kokios nuotaikos, pažvelgęs į medalį, gali perskaityti daug, – sakė I. Vaitiekienė.
Stovyklos dalyvė, medalio meno kūrėja ir Tarptautinės medalių federacijos (FIDEM) narė ir delegatė Lina Kalinauskaitė renginio metu akcentavo, jog medalio kūrimas svarbus ne tik vietiniu, bet ir tarptautiniu lygmeniu:
– Darbai, kurie čia sukuriami, keliauja per parodas. Beveik pusė Lietuvos, Baltijos šalių trienalėse pristatomų darbų sukurti čia, Telšiuose, vykstant medalių kūrėjų stovykloms. Kūriniai nugula į katalogų puslapius, tad tai, kas gimsta čia, plačiai, lyg saulės spinduliai, sklinda po pasaulį.
- Kalinauskaitei antrino ir kita stovyklos dalyvė – menininkė Aušra Jasiukevičiūtė:
– Medalio meną kuria ir apibendrina žmonės, kurie ženklais sugeba papasakoti esminius gyvenime vykstančius dalykus. Tie, kas imasi kurti medalius, turi būti giliai intelektualūs ir taurios sielos žmonės, gebantys sudėti visą pasakojimą į vieną miniatiūrą. Medalis stiebiasi aukštyn ir valstybingumui ši meno rūšis yra svarbi. Tokios stovyklos yra lobis visai Europai. Tikiuosi, kad jaunoji karta ir ateityje domėsis šia meno sritimi ir įrodys, jog taip vadinamas „nišinis dalykas“ yra valstybinės, europinės ir pasaulinės reikšmės. Tie, kurie atsiplėšia nuo masės ir bėga į priekį, nėra palaikomi ir išlaikomi, tad jei negaunate finansavimo, vadinasi, jūs esate teisingame kūrybos kelyje, – drąsino medalininkė.
Įvairios temos
Renginio metu pažymėta, kad per keturiasdešimt metų vykusios stovyklos ne visos buvo teminės, tačiau pastaraisiais metais įžvelgta, jog tema parodo kelią kūrėjams ir ji pasiteisina. Organizatoriai atskleidė būtinybę stovyklos metu atliepti aktualijas. Štai keletas temų, kuriomis iki šiol stovyklose kūrė medalininkai: „NE/Garbės medaliai“ (sieta su Ukrainoje Rusijos pradėtu karu), „Pasaulio žmogus“, „Herbai ir panegirikos“…
Paprašius pakomentuoti lietuvių medalio kūrėjams būdingą braižą, L. Kalinauskaitė pažymėjo, jog mūsų šalies medalių kūrėjai mėgsta stambesnius, skulptūriškesnius elementus, grubesnes detales, priešingai nei latviai, kurių kuriami medaliai yra mažesnės, smulkesnės miniatiūros, o Lenkijos menininkų kūrybinės idėjos krypsta konceptualumo link.
– Pasaulio kūrėjų darbai skiriasi. Kinai laikosi tradicijų, japonai – mėgsta eksperimentuoti, sieja vizualumą, spalvas, medžiagas, o Lietuva turi savo veidą, – kalbėjo L. Kalinauskaitė.
Stovyklos atidarymo metu mintimis apie anksčiau organizuotas stovyklas ir medalio meno svarbą pasidalinosi ir medalių kūrėjai prof. Petras Gintalas, Antanas Olbutas, Saulius Bartulis, prof. Romualdas Inčirauskas, Adomas Skiesgelas.
– Pirmųjų stovyklų metu mokėmės ir patys. Liejininkystė mums tada buvo kažkas tokio neišpasakyto. Džiugino tai, kad galime patys tai daryti. Man tuoj bus aštuoniasdešimt – dvigubai daugiau negu medalių stovyklai. Pamenu, kaip man kartą buvo pasakyta, kad medalis yra intelektualų reiškinys. Reikia garsinti! Jei taip įklimpome į medalį, ką darysi – lauksime šimto! – optimistiškai nuteikė prof. P. Gintalas.
Tai, kas šios medalio kūrėjų stovyklos metu Telšiuose bus sukurta, kas tikra ir reikšminga, pamatyti bus galima liepos 30 d. 16 val. VDA Telšių galerijoje planuojamoje atidaryti parodoje. Joje išvysime naujus menininkų atradimus, ieškojimus ir kūrybinio darbo rezultatą. Tegul kūryba tampa turtingos kasdienybės atspindžiu!
Nuotraukose: 40-osios medalininkų stovyklos, surengtos Telšiuose, dailininkai ir grupė stovyklos atidarymo renginio dalyvių.
Fotografai: Donata Kazlauskienė, Jurgita Armalienė
Parengė Donata Kazlauskienė, Žemaičių muziejaus „Alka“ komunikacijos specialistė