1941 m. birželio 10 d. Lenkimų miestelyje kilus gaisrui, sudegė keletas gyvenvietėje buvusių Lenkimų parapijai priklausiusių medinių pastatų, tarp jų ir į rytus nuo bažnyčios buvęs klebonijos pastatas. 1942-aisiais kleboniją ant buvusių jos pastatų atstatė. Iki 1956 m. joje gyveno Lenkimų parapijoje dirbę kunigai. 1956-aisiais, kai klebonui Zenonas Butkevičius buvo perkeltas dirbti į kitą parapiją, klebonijos pastatas buvo nacionalizuotas ir jame įkurdinta Lenkimų ambulatorija. Šioje įstaigoje dirbo ir gyveno armėnų kilmės karo gydytojas Makedonas Bavejanas. Jis buvo vedęs lietuvę, kalbėjo lietuviškai. Gyventojai šio gydytojo nelabai mėgo, nes jis ne visada tinkamai atlikdavo savo pareigas.
Vėliau, kai kleboniją nacionalizavo, Lenkimuose dirbę kunigai gyvendavo bažnyčios altarijos name (jis buvo kiek į šiaurę nuo bažnyčios, už šventoriaus tvoros).
1959 m. pradžioje rajono valdžia nutarė buvusios Lenkimų klebonijos pastate atidaryti 25 lovų tuberkuliozinę ligoninę. Tų pačių metų pavasrį ligioninė pradėjo veikti, bet joje ligoniams buvo tik 10 vietų. Pirmieji ligoniai buvo Lenkimų apylinkės gyventojai Katkienė, Gedrimienė, Pušinskas, Jazbutis, Einas. Tais metais Lenkimuose veikė ligoninė, ambulatorija ir vaistinė, šiose medicinos įstaigose dirbo 6 kvalifikuoti specialistai.
Netrukus po to ambulatorija buvo iškelta į kitą pastatą (jis kiek į vakarus nuo bažnyčios, prie pagrindinės miestelio S. Daukanto gatvės), o gydytojas Mekadonas Bavejanas išvyko gyventi ir dirbti į Darbėnus.
Atidarius tuberkuliozinę ligoninę, čia daugelį metų dirbo miestelyje didelį autoritetą turėjusi gydytoja Irena Žiobakaitė. Ši ligoninė Lenkimuose veikė apie 20 metų. Ji uždaryta 1978-aisiais. Tada pastatas rekonstruotas. Čia įrengtuose trijuose butuose buvo apgyvendintos Lenkimų atraminio-parodomojo tarybinio ūkio darbininkų šeimos. 1985 m. ūkio vadovybė nutarė šį prieš 43 metus pastatytą namą nugriauti kaip avarinį, nors jis buvo dar gana neblogai išsilaikęs. Pastato neliko, bet… Tuo laikotarpiu Lietuvoje jau kalėsi Atgimimo daigai, žmonės, pamatę neteisybę, jau nebetylėdavo. Parapijiečiai kreipėsi į Lietuvos valdžią reikalaudami, kad 1942 m. pastatyta klebonija, kurią Lenkimų tarybinis ūkis nugriovė, būtų atstatyta. Tai, kad ir sunkiomis ekonominėmis sąlygomis, kad ir per ilgą laiką, bet buvo padaryta. Dabar čia vėl – Lenkimų parapijos klebonija.
Naudota literatūra:
- Rimeikis Leonas, Gimtoji parapija Lenkimai, Klaipėda, 2005.
- Publikacijos apie Lenkimus, Pergalė (Skuodas), 1952–1962 m.
Paskutinį kartą atnaujinta: 2025-07-21 16:13