Lenkimų seniūnija – Lietuvos administracinis-teritorinis vienetas šiaurės vakarų Lietuvoje, pasienyje su Latvija. Tai viena iš 9 Skuodo rajono seniūnijų. Jos administracinio pastato adresas: S. Daukanto g. 59, Lenkimai. 2022 m. seniūnu čia išrinktas Rimantas Mikšta.
Seniūnijai yra priskirta 74 km² teritorijos. Čia – miškingas Pajūrio lygumų kraštas, kalvų vos viena kita. Nėra ir ežerų.
Tai mažiausia seniūnija rajone. Joje yra 13 kaimų ir 1 miestelis.
Seniūniją sudaro 2009 m. įsteigtos 4 seniūnaitijos: Juodeikių (jai priklauso Juodeikių (plotas 685,81 ha), Margininkų (354,98 ha), Kuksinės (102,61 ha) kaimai. Centras – Juodeikių kaimas); Lenkimų (apima Lenkimų gyvenvietės teritoriją (92,48). Centras – Lenkimų miestelis); Sriauptų (joje yra Sriauptų (409,29 ha), Veitų (166,01), Kalvių (365,56 ha), Večių (441,52 ha), Litvinų (251,34 ha), Žirnikų (358,14 ha) kaimai. Centras – Sriauptų kaimas); Žemytės (jos teritorijoje yra Žemytės (543,91 ha), Plaušinių (676,74 ha), Pakalniškių (37,49 ha), Medininkų (181,26 ha) kaimai. Centras – Žemytės gyvenvietė).
Nuo seniūnijos centro Lenkimų miestelio iki Kuksinės ir Pakalniškių kaimų – 0,5 km. Žemytės kaimas nuo Lenkimų yra už 2 km, Plaušiniai – už 3 km, Palegija, Sriauptai – už 4 km, Jazdučiai, Juodeikiai, Kalviai, Večiai – už 5 km, Margininkai, Rėžgaliai, Veitai – už 6 km, Litvinai, Žirnikai – už 7 km, Medininkai – už 8 km.
Per Lenkimų seniūniją eina Lenkimų miestelį kertantis krašto kelias „Kretinga–Skuodas“, iš Lenkimų atsišakoja rajoninis kelias „Lenkimai–Daukšiai–Mosėdis“, keletas mažesnių keliukų, vedančių į Žemytę, Kalvius, Kuksinę ir kt. vietoves.
Seniūnijos teritorijoje auga Užpušynio, Kalvių, Kuksinės, Margininkų, Žemytės, Sriauptų, Juodeikių, Večių miškai, į jos teritoriją patenka dalis Miesto Medės (miško).
Per Večių, Kalvių, Sriauptų, kaimus vingiuoja Baltijos jūros intakas Šventoji, kurios ištakos – Mosėdžio seniūnijos Ledžių kaime. Tarp į Šventąją įtekančių jos intakų yra Lenkimų seniūnijoje tekantys jos Dunojėlis, Graumenalis, Plaušmirkis, Pievupis, Skroblis, Žioklanis, keletas mažesnių upelių, tarp jų ir nukanalizuotų.
1972 m. Vilniuje išleistoje knygoje „Kalvotoji Žemaitija“ Česlovas Kudaba taip apibūdina vaizdą, kurį jis pamatė XX a. 5-ojo deš. pabaigoje keliaudamas po Lenkimų apylinkę: „Lygūs, eglynėti Lenkimų laukų akiračiai, rodos, ypatingumu ir nepatraukia. Iš tų tamsių girelių pašaknių išsislėgę vandenys susirenka į nedidelę upelę Šventąją, tekančią jau tiesiai į Baltijos jūrą. Maža, bet išdidi – pati viena į jūrą!.. Atsargiai įsilieja ties Šventosios miestuku.
Šventąja eina Lietuvos riba. Kairiajame, kiek pakilesniame šone – Lenkimai. Miestelis vystėsi kaip ir daugelis kitų. Mokykla čia atsirado XIX a. viduryje. Architektūrinis Lenkimų planas nesenas – stačiakampius kvartalus statmenai kerta gatvės. Šiandien miestelis jaukus, čia įsikūręs stiprus ūkis. Bet ne vien dėl to mes čia pasukome. Rytinėse Lenkimų apylinkėse XVIII a. pabaigoje gimė du žymūs žemaičiai – Jurgis Pabrėža ir Simonas Daukantas. […].“
Istorija
Seniūnija įkurta 1995 m. vietoje čia 1950–1994 m. veikusios Skuodo rajono Lenkimų apylinkės (1949 m. ji priklausė Lenkimų valsčiui, o nuo 1950 m. – Skuodo rajonui). Seniau dabartinės Lenkimų seniūnijos teritorijoje yra buvusi ir Večių apylinkė, kuri 1954 m. prijungta prie Lenkimų apylinkės. Kaip atskiras teritorinis-administracinis vienetas dabartinės Lenkimų seniūnijos teritorijoje XX a. 6-ame dešimtmetyje yra veikusi ir Žemytės apylinkė, dalyje Lenkimų seniūnijos – Paluknės apylinkė, o 1963 m. – ir dalis Skuodo apylinkės.
2008 m. Lenkimuose veikė pagrindinė mokykla, paštas, dvi parduotuvės, Skuodo kultūros centro Lenkimų skyrius, mokyklos ir miestelio bibliotekos, Žemėtvarkos skyrius, medicinos punktas, odontologijos kabinetas, A. Skiezgilienės kaimo turizmo sodyba, girininkija degalinė.
Buvo ir visuomeninių organizacijų: kaimo bendruomenė (pirmininkas Arvydas Stoncelis), visuomeninė taryba (pirmininkė Barbora Butkienė), moterų klubas „Kotryna“ (jam yra vadovavusi ir Janina Matulevičienė, Eligija Šimkienė, Daiva Balčiauskienė, Lidija Benetienė).
2009 m. rugsėjo 1 d. seniūnijoje buvo 1 222 gyventojai, 2011 m. – 979, 2021 m. – 742. Didžioji jų dalis yra įsikūrę seniūnijos centre Lenkimų miestelyje. 2021 m. viename kvadratiniame kilometre vidutiniškai gyveno po 6 gyventojus, šešiose gyvenvietėse buvo daugiau kaip po 9 gyventojus.
2011 m. Lenkimų seniūnijos Lenkimų miestelyje buvo 647 gyventojai, Juodeikiuose – 62, Kalviuose – 10, Kuksinėje – 53, Litvinuose – 6, Margininkuose – 10, Medininkuose – 10, Medininkuose – 5, Pakalniškiuose – 8, Plaušiniuose – 5, Sriauptuose – 71, Večiuose – 7, Veituose – 2, Žemytėje – 89, Žirnikuose – 4.
2021 m. balandžio mėnesį seniūnijos teritorijoje buvo 1 224 gyventojai. Iš jų Lenkimų miestelyje – 513 gyventojų, Juodeikiuose – 44, Margininkuose – 11, Sriauptuose – 55, Žemytėje – 66, Litvinuose , Večiuose – 3 (kai kuriuose šaltiniuose nurodoma, kad 2021 m. gyventojų šiuose kaimuose jau nebebuvo), o Kalvių, Medininkų, Pakalniškių, Plaušinių, Veitų, Žirnikų kaimuose nebebuvo likę nė vieno gyventojo. Keletas kaimų, tarp jų Padunajaus, Margių čia yra išnykę seniau. Vėlesniais metais, kaip ir daugelyje kitų kaimiškųjų Lietuvos seniūnijų, gyventojų skaičius dar labiau sumažėjo. Dalis jų persikėlė gyventi į didesnius Lietuvos miestus, daug kas geresnio gyvenimo ieškoti išvyko ir į užsienį. Seniūnijoje tuo laikotarpiu sumažėjo ir vaikų gimstamumas, padidėjo gyventojų amžius.
Tikėtina, kad artimiausiais metais seniūnijoje gyventojų skaičius mažės ir toliau, nes 2019 m. gegužės 30 d. Skuodo rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T9-72 „Dėl Skuodo rajono Lenkimų Simono Daukanto mokyklos-daugiafunkcio centro reorganizavimo“ Lenkimų miestelyje veikusi Lenkimų Simono Daukanto mokykla-daugiafunkcis centras buvo reorganizuota – prijungta prie Skuodo Bartuvos progimnazijos, t. y. nuo to laiko Lenkimų seniūnijoje nebėra net pradinės mokyklos, todėl visi joje gyvenantys mokyklinio amžiaus vaikai turi važiuoti mokytis į Skuodą, Mosėdį arba į kaimyninio Kretingos rajono mokyklas. Tai jaunoms šeimoms nėra priimtina. Uždarius Lenkimų vidurinę mokyklą, vėliau – ir pagrindinę mokyklą, Lenkimus paliko ir būrys pedagogų, kitų inteligentų.
Iškilūs Lenkimų krašto žmonės ir lankytinos vietos
Šį kraštą labiausiai garsina Lenkimų seniūnijos Kalvių kaime gimęs istorikas, rašytojas, lietuvių tautinio atgimimo ideologas, vienas žymiausių XIX a. lietuvių švietėjų Simonas Daukantas (1793–1864) ir Večių kaime gimęs kunigas, vienuolis pranciškonas, pamokslininkas, botanikas, liaudies gydytojas, pirmasis Lietuvos floros tyrinėtojas, vienas iškiliausių XIX a. švietėjų Jurgis Ambraziejus Pabrėža (1771–1949).
Kalviuose yra išlikę S. Daukanto gimtosios sodybos fragmentai, perstatytoje senovinėje klėtelėje įrengtas visuomeninis Simono Daukanto muziejus, kuriame viena ekspozicijos dalis yra skirta ir J. A. Pabrėžai. Šalia sodybos į viršų stiebiasi 1993 m., minint S. Daukanto gimimo 200 metų sukaktį, pasodintas dviejų šimtų ąžuolų ąžuolynas. Į pietus nuo sodybos – Kalvių piliakalnis (Pilalė). Kalvius juosiantys miškai grybingi, gyventojai mėgsta čia ir uogauti.
Večiuose buvusios J. A. Pabrėžos gimtosios sodybos nebėra. Jos vietą ženklina tik liaudies meistrų sukurtas stogastulpis, kuris pasiekiamas važiuojant keliu „Lenkimai–Mosėdis“ – kelią į buvusią sodybos parodo pietinėje kelio pusėje esanti liaudies meistrų padaryta kelio rodyklė.
Lenkimų miestelyje dėmesį patraukia pagrindinė jo architektūrinė dominantė – mūrinė Šv. Onos bažnyčia ir varpinė, bažnyčios šventoriuje palaidotos S. Daukanto mamos Kotrynos Daukantienės kapas.
Miestelio centre, šalia Kultūros centro pastato, – skulptoriaus Regimanto Midvikio ir architekto Adomo Skeizgelo sukurtas, 1993 m. atidengtas Simono Daukanto paminklas. Netoli jo, skverelyje, 2021-aisiais, kuriuos Lietuvos Respublikos Seimas buvo paskelbęs Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos metais, stovi tautodailininko Jono Pušinsko sukurta medinė J. A. Pabrėžos ir S. Daukanto skulptūra.
Seniūnijoje daug miškų. Lenkimų pušyne nuo seno vietos gyventojai mėgsta poilsiauti. Čia, netoli kelio „Darbėnai–Skuodas“, yra įrengta poilsio aikštelė, joje vyksta įvairios šventės. Šio kelio vakarinėje pusėje dunkso Maro kapeliai, čia auga į kultūros vertybių sąrašą įtraukta Kapų pušis, kuri saugoma ir kaip gamtos paminklas.
Atvykstantieji laukiami Lenkimų miestelyje esančioje A. Skiezgilienės kaimo turizmo sodyboje (adresas: Jezdučių g. 1, Lenkimai), kurioje teikiamas apgyvendinimo, maitinimo ir pramogų paslaugų galima užsisakyti iš anksto telefonu + 370 659 53 486.
Lenkimiškių kultūrinio gyvenimo organizavimu rūpinasi miestelio centre veikiantis Skuodo kultūros centro Lenkimų skyrius. Jam paskutiniais metais yra vadovavę: Diana Baranovskienė, Jolanta Raišutienė, kuri plačiai žinoma kaip Skuodo vaikų vokalo studijos vadovė, Gražina Daukantienė, Edmundas Šleinius, Rita Girdžiūnienė, Lidija Benetienė. Šiame centre veikia keletas meno saviveiklos kolektyvų.
Nuo seno Lenkimuose vyksta turiningos Vasario 16-osios, Kovo 11-osios, Užgavėnių, Velykų, Medunešio ir žolynų, Joninių, Eglutės įžiebimo, Kalėdų, Naujųjų metų šventės. Itin didelio dėmesio sulaukia per Šv. Onos atlaidus bendruomenės organizuojama Oninių šventė, į kurią gyventojai kviečiami po bažnyčioje vykstančių šv. Mišių. Renginio metu koncertuoja meno saviveiklininkai ir profesionalūs atlikėjai, vyksta sportinės varžybos, atrakcionai, pagerbiami gražiai tvarkomų sodybų šeimininkai, vakare rengiama gegužinė.
Jau yra susiformavusi tradicija Lenkimuose vieną kartą per metus į jiems skirtos dienos renginius pakviesti senjorus ir neįgaliuosius.
Nuo 1989 m. skiriama Simono Daukanto premija. Iki 2003 ji buvo teikiama kūrėjams už reikšmingus istorinės tematikos, grožinęs literatūros kūrinius, mokslo darbus, o dabar – rajono gyventojams arba kraštiečiams, savo kūryba, darbais garsinantiems Skuodo žemę. Šios premijos laureatais yra tapę ir buvę Lenkimų vidurinės mokyklos pedagogai, S. Daukanto atminimo puoselėtojai Adelija ir Algirdas Drukteiniai.
Lenkimų miestelis nedidelis, bet jaukus. Didžioji jo sodybų dalis yra išsidėsčiusi abiejose S. Daukanto gatvės pusėje. Nuo seno Lenkimuose daug dėmesio skiriama sodybų tvarkymui ir puošimui. Prizais yra buvusios apdovanotos Birutės ir Justino Leliūnų, Vaidos ir Stasio Budrinių, Adelės ir Algirdo Drukteinių, Adelės ir Prano Jonušų, Vilmos ir Viktoro Kalvaičių, Onutės ir Vytauto Mikštų Dianos ir Petro Samoškų, Nijolės ir Alekso Vaškių sodybos, Aldonos Skiezgilienės kaimo turizmo sodyba ir nemažai kitų sodybų.
Tarp žymiausių šio krašto žmonių, be jau minėtų S. Daukanto ir J. A. Pabrėžos, plačiai žinomas ir Žirnikų kaime gyvenęs tapytojas Alfonsas Girdžiūnas, kuris 1937 m. tarptautinėje Paryžiaus meno ir technikos parodoje už joje eksponuotas savo sukurtas skulptūrėles pelnė parodos sidabro medalį. Lenkimuose gimė, čia gyveno ir tautodailininkas Alfonsas Skiesgilas vyresnysis, du jo sūnūs: medžio drožėjas Alfonsas Skiesgilas jaunesnysis ir architektas Adomas Skiezgelas. Lenkimuose kurį laiką gyveno poetė, žurnalistė Stasė Bucevičienė. Iš šio krašto yra kilusi archeologė, muziejininkė Adelė Cholodinskienė. Sriauptų kaime gimė, vėliau Lenkimuose gyveno, čia vidurinę mokyklą baigė žurnalistė, laikraščio „A mon sakā?“, žurnalo „Žemaičių žemė“ steigėja, redaktorė, knygų leidėja, poetė Danutė Ramonaitė-Mukienė. Lenkimuose gyveno, kūrė skulptorius, tapytojas Stasys Budrikis, kurį laiką gyvenęs ir Norvegijoje. Garsėja pynėjai iš vytelių Nomeda ir Virginijus Kumpiai. Vilniaus universitete profesoriauja Lenkimuose gimęs ir vidurinę mokyklą baigęs pedagogų Adelijos ir Algirdo Drukteinių sūnus odontologas dr. Saulius Drukteinis. Lenkimus garsina gausus būrys literatų: Leonas Rimeikis, Gražina Daukantienė, Romualda Bridikienė, Eugenija Strakšienė, Danutė Staniutė, Judita Tarvydienė. Dirbdama su jaunaisiais seniūnijos gamtininkais daug gražių iniciatyvų įgyvendino pedagogė Juzefa Monkevičienė. Daugelis Lenkimų vidurinės mokyklos, kuriai 1993 m. buvo suteiktas Simono Daukanto vardas, auklėtinių yra pasiekę mokslo aukštumų, apgynę disertacijas, tapę gerais specialistais, puikiais įmonių, įstaigų vadovais ir kt. Paskutiniais metais garsėja Lenkimuose netradicinę žemdirbystę puoselėjantis, braškes auginantis Vincas Jazbutis ir aviečių augintojas Kazys Viršilas, Litvinų kaime šeimininkauja sertifikuotą pieno ūkį turintis Pranas (Pranciškus) Jonušas.
Naudota literatūra:
- „Lenkimų seniūnija“, Skouds: https://www.skouds.lt/lt/seniunijos/303-lenkim-seniunija (žr. 2025-02-19).
- „Lenkimų seniūnija“, Laisvoji enciklopedija: https://lt.wikipedia.org/wiki/Lenkim%C5%B3_seni%C5%ABnija (žr. 2025-02-19).
- „Lenkimų apylinkė“, Laisvoji enciklopedija: https://lt.wikipedia.org/wiki/Lenkim%C5%B3_apylink%C4%97 (žr. 2025-02-19).
Parengė Regionų kultūrinių iniciatyvų centras