Savaitraštis „Žemaičių prietelius“ bova leidams 1925–1940 metās. Anuo poslapiūs kelis metus bova spausdėnams skīrielis „Žemaitėška pastuogė“ katrame bova skelbame žėmaitėškā parašītė tekstā.
(1939 m. rugsiejė 7 d. Nr. 36, p. 5)
- Vondu tor smaili snapa, vo platė oudėga.
- Vagės ka apvag, bėn sėinas palėikt, vo ognelė ka aplonka, nieka neblėikt.
- Padarīk moni žėnontio, vo aš tavi – baguoto.
- Daug žėnuosi – veikē pasēsi (pasėnsi).
- Vėsė mondrė – kas ė kiaulės beganīs?
- Veršio nebliuovės jautio nebaubsi.
- Kou vėlks gėmė, tou ė dvies (kartās saka: „tuo ė karš“).
- Tėik varna perk, tėik ne, jouda duo jouda.
- Kėima droska nesūra.
- Kielies so gondrās, krėta so žvėrblēs (kartās saka: „lēduos so varnuoms“).
- Kuoks šou Juonis, tuokė kalė Muorė.
- Kap šlaps nedegōs (kartās saka: „kap šlaps nedegōs – vėinor šuokės, kėtor šuokės“. Atsēt, nerimts žmuogos).
- Kiauliu neganės nebūsi gaspaduorio.
- Vėins gals bedegōs, ontros berūkstōs. (Tēp kalb aple žmuogo, kors posiau pasėšvėitės (pasėpoušės), posiau apsėlēdės).
- Sīlo meilės neigīsi.
- Gvalto bočioujint dvasė smėrd.
- Kuoki pavalgie, tuoki ė pradalgie.
- Nuors tievs būto iš popu nevaruoms, bet vės tievs.
- Po seno – po barzdo, po jauno – po vuotego.
- Barzduos rieti priskota, vo pruota naigava.
- Komelė vėrtosi, pavalkās nemauta nabūsi.
- Ilēsk biesa i bažninčė, lėps ė ont altuoriaus.
- Ar ėšmana kiaulė pėpėru smuoka?
- Kas kuo nuor, tuo ė gaun.
- Kon sviest kalb, ton ė īkalb. Arba: Kon žmuonis šnek, ton ėr īšnek.
- Žmuoniūm pasakas nesovuoksi: negėmosi pakrėkštėj, nemėrosi palaiduo.
- Švėnta nevalga.
- Vėina vara nu mėita, kėta i vėita.
- Ė gaurouts tor šėrdi.
- Muotrėškā nuors vuoži balto raištelio parėšk, – ėr ož tou ės (jies).
- Ont varga šuok kap varlie ont dalgė.
- Regėmo (matuomo) vėrbo sau akis kroš.
- Vīrėšks kol poukūm svara ledo pavelk, tuol vės mėslėj žanintėis.
- Nelaikīk kėta ož dorino – pats dorino palėksi.
- Kou pats kvep, tou ė kėta tep.
- Par tuora neėššuokės nesakīk „op“.
- Lapė luo – savi pasakuo.
- Douna valga, douna mėnavuo.
- Kap gods Dievou, tēp Dievs godou.
- Žmuogaus lėižovis be kaula, gal kalbietė kou nuor.
- Kor noēsi – vėsor savi rasi.
- Be arklė – švėnta, be karvės – puosninks.
- Ne kāp nuoris, bet kāp regis.
- Viešpatie, nesotvėrk moni gražio ėr tortingo, bet talentingo! (Ton patarlė eso gėrdiejės tik nu omžėnatėlsi Brėžinskienės Babrungienūs, Plateliū parakvėjuo).
- Ka ši didi! Kap pėnkiūm peliū puoni! (Tēp liuob sakītė kėta kėtā lėnūm ruoviejės aple 1890 m.).
- Joukas kap bepruotis gelželi radės.
- Davės sava kūnou valė, pats ikrėsi i nevalė.
- Negailiesīs onkstėi kielės ė jauns žanėjėis.
- Ar ėlgam tver dešra, šonėi po kaklo parėšta?
- Nebūk ėšvėpės – nebūsi išstėpės.
- Kap medou nier vėitas.
- Ne jau žėlė bebrauk (soprask: esat dar nesens, dar tebier laiks).
- So dorino do torgo.
- Nē rask, nē pamesk. (Vadėnas, ons tau nē šēp, nē tēp pasakīs; negal anou pasėtėkietė, niekuokė svarbė rēkala so anou neatlėksi).
- Nedžiaukis radės, neverk pametės.
- Aš neprašau – teneperk, vo nupėrkės, teneverk.
- Ė nešiuojės kap lielis kiaušius (iš vėinuos vėitas i kėta).
Tēsinīs
(1939 m. rugsiejė 14 d. Nr. 37, p. 5)
- Graži dėina vuoverautė, – tieva bepruotis lėp šėina pjautė.
- Nekėšk pėrštu i doru tarpa.
- Nē strīpa, nē vuobola.
- Neėšlaidīkės strīpus.
- Lēsk strīpa i šoni – kliūs i daktara, i amatninka ėr t. t. (Atsēt, kuo kamė daug īr).
- Jau ožvės prasėdiek so žīdo.
- So bieso ējės vuobolautė, palėksė ė be vuobolū, ė be maišelė.
- Kāp kakarīkuo, tēp kakarīkuo, kāp tas pats, tēp tas pats.
- Nuors ont šluoto – bi važioutė.
- Vėlkė, vėlkiek, bet ė to, avėnė, nepabiek. (Vadėnas, gerā pouštėis brongēs kailėnēs arba brongēs drabužēs, bet pėrmiau steigkemuos isėtėiktė avėis kailėnius, be kuo negalem apsėētė).
- Batė batiek, bet ė to, klumpi, nepabiek. (Tėidvė patarlė eso gėrdiejės nu omžėna atėlsė Brežinskienės ėš Babrungienu, Plateliū parakvėjės).
- Par neminta muoli daug varga kėntiesi.
- „Ons īr neminta muolė“ (Tēp īr sakuoma aple sotėžosi žmuogo. Tom patarlė liobōs tonkē mėnavuos o. a. Stonkus (jau nabaštėks) ėš Grėgātiu, Plateliū parakvėjės, gėmės aple 1812 m., vo mėrės 1885 m.).
- Kuo tėn kėta karta nebova? – tik katės pėina tėn nebova.
- Netuolėj vuobols nuo vuobelėis terėit.
- Ėš svetėmuos nogaras gali plati dėrža riežtė, vo pri sava baimė ė pėili prikėštė.
- Svetėmas ronkas žarėjuoms žarstītė.
- Ka bėn tėkrā koisis bimbala neiveiktu!
- Sava toupa, kėta loupa.
- Kas lakėn, tam ė luo.
- Vėino strongo (pakonktė) neėlgā tevažiousi.
- Kuol kuopūstā paugs, mēsa sokėrmies.
- Benė sapnuoji nemėiguodams?
- Ėšrauk ėš dėinas plauka.
- Tuolėi nešont ė gaidīs i avėna pavėrts.
- Kam nėižt, tas ė kasuos.
- Vėlkė, avėns gen! – Aš tuo dėivo netėko. – Vėlkė, šou gen! Nuo, tas pėkts, gal ivīktė.
- Atmėnėms – ne vežėms.
- Pėkto pėkts gen.
- Ka tink žīds, tink ė žīda kepalėšios, vok ka žīds netink, ni žīda kepalėšios netink.
- Vėsa svieta pīpkiu neišrūkīsi.
- Vėins karvė melž, kėts ož ragus tūrės (laika). (Ėšnauduotuos karvė melž, ėšnauduojemāsis ož ragus tūrės).
- Augėn kap kėilė gegužūti ont sava galvuos.
- Ruoduos, pėnkiūm nesoskaita, vo kuoks tasgatis.
- Leds slīdos, vo žmuogaus gīvenėms dar slīdiesnis.
- Genīs margs – žmuogaus gīvenėms dar margiesnis.
- Kap gėmė radom, tēp mėrdamė paleksma.
- Douk, Puonė Dėivė, tuokiuo truobelie (arba če) būtė ė sopūtė.
- Kas padarė gera? – Aš! – Kas palėijė potra? – Nežėnau.
- Lend ligo pelieda i tomsėna.
- Žīlė i pelieda (arba kas nuors kėts) vertas, vo duo tėik, duo tėik.
- Ka bėn tėkrā, ka kas tuoki brongi grība nepagauto.
- Ka būto grību, ė papunis kōstu.
- Vargst kap pelie parūguos.
- Vuoluojės kap inksts taukūs.
- Dar tuolei gėris tebšauk (tas pats, kas ė tuolėi gražo).
- Nuo puonīstės galio ėšsėkalbietė, vo nuo obagīstės – ne.
- Kas nekeravuo papėntė, nustuo ė kepala.
- A rasi pri gīvatės oti (utėlę)?
- Pjaunas kap dvė katės vėinamė maišė.
- Kap i kėrmėnūm maiša ilinda.
- Lend kap īla ėš maiša.
- Ne tas gražos, kas gražos, bet kam kas tink.
- Ka ė dėdėlis, vo ka nepatekōs.
- Kas tas duo paukštis, ka sava plunksnu nepaneš.
- Pėktuojė kalė bota gen.
- Lietuojė kiaulė gėlesnė šakni knės.
- Plėks kap tėlvėks.
- Baguots kap spragėla kuots.
- Palėkau kap ėš krīžiaus krėtės.
- Ėr ėš medė krėtės pasėėls. Pro popas tėisos kels i dongo.
- Būs svieta riekintuojo – paraša penkis ė gondra.
Ožrašė Brutenis Zėduorios (Platelē, Babrungienā)