Kunigiškių senkapis yra Palangos miesto šiaurės rytinėje dalyje, plento Palanga–Liepoja rytų pusėje, už Kunigiškių gatvės į kairę, tarp smėlio ir žvyro karjerų – buvusio Kunigiškių kaimo teritorijoje. Senkapis užima 2 170.00 kv. m plotą. Dabar tai mišku apsupta ir mišku apaugusi nežymi netaisyklingo apskritimo formos, grioveliu apkasta 30 x 40 m kalvelė. Jos šiaurinėje dalyje yra kyžius su užrašu „XVIII a. Maro aukoms atminti Palangos m. senbūviai 2009“. Minėtų palangiškių šie senkapiai „markapiais“ vadinami. Jie juos aptvėrė pinta tvorele. 2012 m. vykdant archeologinius tyrimus senkapių teritorijoje rasta palaidojimų.
2012 m. spalio 26 d. Kunigiškių senkapis įtrauktas į Kultūros vertybių registrą dėl jo vertingųjų archeologinių ir memorialinių savybių (unikalus objekto kodas 36652).
IŠSAMIAU:
Kultūros vertybių registro dokumentuose pažymėta, kad 2010 m., 2011 m. teritorijos archeologinių žvalgomųjų tyrimų metu senkapyje (galimai maro kapinaitėse) rasta XVII–XIII a. palaidojimų. Tikėtina, kad šioje vietoje žmonės buvo laidojami nuo XIV a. pab. iki XVIII a. maro epidemijos, o tada, siekiant apsisaugoti nuo maro, kapinės buvo įrengtos kitoje vietoje.
Kunigiškių kaimas iki XIX a. II p. priklausė Palangos bažnyčios žemėms. 1975 m. ši gyvenvietė prijungta prie Palangos miesto.
Kultūros vertybių registre rašoma, kad „Palangos senbūvių benduomenė galimai maro kapų (senkapio) vietą nustatė pagal gyventojų prisiminimus ir pavienius neužfiksuotus faktus, kad, karjere kasant smėlį, buvo randama kaulų. […] Lokalizavus aprašomą vietą XIX a. II p. – XX a. I p. kartografijoje, joje kapinių žymenų nerasta […]. 1862 m. Juozapo Tiškevičiaus dvaro žemių plane į pietus nuo aprašomo objekto vietos yra užrašas Pakapie (Pakapiai – vieta prie kapinių?), bet kapinių žymens nėra. Neradus rašytinių, kartografinių šaltinių apie aprašomą teritoriją, vykdyti archeologiniai žvalgomieji tyrimai. Jais 2010 m. nustatyta, kad teritorijoje yra senkapis. 2011 m. patikslintos senkapio teritorijos ribos. 2010, 2011 m. teritorijos 700 m2 plote vykdytais archeologiniais žvalgomaisiais tyrimais nustatyta, kad vizualiai senkapio teritoriją atitinka mišku apaugusi 30 x 40 m kalvelė, apribota grioveliu. Jis galėjo būti iškastas kaip apsaugos barjeras maro užkratui plisti. Griovys – vienintelis vizualus orientacinis ženklas, kad tai galėjo būti maro kapinaitės. Kitų markapį identifikuojančių požymių nerasta: kalvelėje ir beveik po grioviu rasti kapai buvo išdėstyti eilėmis su dominuojančia krikščionybei būdinga orientacija į vakarus. Archeologinių tyrimų medžiagoje senkapio apsaugos teritorija nurodytas keturkampio formos plotas pagal medžiagoje pateiktas koordinates.“
Naudota literatūra:
- Kiaupa Z., „Palanga ir Šventoji – Lietuvos pajūrio miesteliai XVI–XVII a.“, Palangos istorija, Klaipėda: Libra Memelensis, 1999, p. 124.
- Terminaitė J., „Kryžiui maro aukoms pagerbti nepagailėta ir apvalios sumos“. Vakarinė Palanga, 2009 m. gegužės 9-13 d.
- „Maro kapavietės prie Kunigiškių karjero“, Palangos m. sav., archeologinių žvalgomųjų tyrinėjimų 2010 m. ataskaita. Archeologas D. Zubrickas.
- 2011 m. žvalgomųjų archeologinių tyrinėjimų Kunigiškių senkapyje, Palangos m. sav., ataskaita. Archeologas Donatas Zubrickas.
Parengė Danutė Mukienė
Margaritos Ramanauskienės nuotraukoje – Kunigiškių senkapio vaizdas
Tekstas paskelbtas 2022-01-18
Publikacija parengta įgyvendinant 2022 m. Lietuvos kultūros tarybos remiamą projektą „Žinoma ir nepažinta Palanga: 10 virtualių turų po kurortą“
