Lenkimų Šv. Onos bažnyčios statinių kompleksas (unikalus objekto kodas – 1603, kodas registre iki 2005 m. balandžio 19 d. – G499K, kodas Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąraše – AtV611) yra Lenkimų miestelyje (adresas: S. Daukanto g. 65). Į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą kaip valstybės saugomas regioninės reikšmės kompleksas įrašytas 1992 m. birželio 9 dieną. Kompleksą sudaro: 1. Lenkimų Šv. Onos bažnyčios statinių komplekso Šv. Onos bažnyčia (u. k. 29931); 2. Lenkimų Šv. Onos bažnyčios statinių komplekso varpinė (u. k. 29932); 3. Lenkimų Šv. Onos bažnyčios statinių komplekso tvora su vartais (u. k. 29933). KVR objektas yra 3 100 m2 dydžio, jo vizualinės apsaugos pozonis – 12 800 m2 dydžio. Jo reikšmingumą lemia sakralinės, archeologės, architektūrinės bei dailės savybės.
Objekto planinę struktūrą sudaro tūrinė ir erdvinė kompozicija. Šventorius apželdintas medžių grupėmis, kuriose vyrauja liepos.
Išlikę rašytiniai šaltiniai liudija, kad 1717 m. Vilniaus vaivada Sapiega padovanojo valaką žemės, kurioje XVIII a. vid. buvo pastatyta Šv. Onos vardo medinė bažnyčia, tuo metu buvusi Skuodo filija. XVIII a. pab. – XIX a. pr. pastatyta mūrinė bažnyčia, o 1837 m. pristačius vakarinėje pusėje akmens mūro priestatą ir bokštą, ji praplėsta. Bažnyčią 1881 m. konsekravo vysk. Aleksandras Beresnevičius. Prie bažnyčios įrengimo, puošimo daug prisidėjo kun. klebonas Bonaventūras Mažonavičius, istorikas, rašytojas Simonas Daukantas. Bažnyčios šventoriuje palaidota S. Daukanto motina Kotryna Daukantienė (kapo unikalus kodas Nekilnojamų kultūros vertbių registre – 11169).
Lenkimų Šv. Onos bažnyčios statinių komplekso Šv. Onos bažnyčia
Lenkimų Šv. Onos bažnyčios statinių komplekso Šv. Onos bažnyčia (unikalus objekto kodas – 29931, kodas registre iki 2005 m. balandžio 19 d. – G499K1) yra Lenkimų miestelio centre (adresas: S. Daukanto g. 65). Į nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių registrą kaip į Lenkimų Šv. Onos bažnyčios statinių kompleksą įeinantis valstybės saugomas regioninės reikšmės objektas įrašyta 2004 m. gruodžio 31 dieną.
Bažnyčia yra liaudies architektūros stiliaus su gotikos ir klasicizmo elementais. Jos ilgis – 37,3 m, plotis – 12,7 m. Aukštis lauko pusėje nuo pamato iki stogo viršaus – 14 m, iki bokšto viršaus – 20 m.
Bažnyčia pastatyta 1837 m., 1848–1849 m. suremontuota (tais metais išbaltintos sienos, įrengtos medinių trinkelių grindys, sutvarkytas stogas. 1909 m. įrengti altoriai (šoniniai altoriai daryti Aleksandro Zaborskio dirbtuvėje Šiauliuose). 1958–1970 m. suremontuotas bokštas, perdengtas stogas. 2004 m. restauruotos grindys, tvarkytas stogas, langai (aut. konstr. Povilas Ramonas).
Bažnyčiai lemiamą reikšmingumą suteikia retai sutinkamas jos architektūrinis sprendimas bei dailės savybės. Svarbi ir jos sakralinė reikšmė.
Bažnyčia yra vienbokštė, stačiakampio plano su užapvalinta pasiaurinta apside. Centrinės dalies stogo forma – dvišlaitė, pusiau kūginė, apsidės apačioje – šiek tiek riesta, vakarinės fasado bokšto forma – piramidinė keturšlaitė. Stogas dengtas skarda (pirminė danga buvo stiegės).
Pastato vidaus išplanavimas simetriškas, su neišryškinta trinave erdve, su išskirta užapvalinta siauresne apsidės dalimi, zakristija, prienaviu. Pietinėje, vakarinėje ir rytinėje dalyje – antro aukšto galerija ir vargonų choras. Sienose – arkinės durų ir arkinės??? bei smailiaarkinės langų angos.
Vakariniame fasade – keturkampio plano dviejų tarpsnių bokštas, užsibaigiantis smaile su kryžiumi. Klasicistiniai piliastrai su bazėmis ir kapiteliais tam tikru ritmu dalija šoninius fasadus ir apsidinę dalį į tarpsnius. Pastatą juosia reljefinis karnizas. Mūriniai polangiai tinkuoti. Pagrindiniame frontone – arkinis langas su nišele, kurioje ištapyta Dievo apvaizdos akis. Pagrindinė pastato fasado dalis tinkuota ir dažyta baltai, vėliau pristatytos bažnyčios dalis – tamsios spalvos, sumūrytas iš stambių riedulių su mažų akmenukų priemaiša. Bažnyčios šiaurinėje absidinėje dalyje įmūryta antkapinė plokštė, skirta ilgamečio klebono Boneventūro Mažonavičiaus atminimui.
Bažnyčios konstrukcijos – lauko akmenų mūro su cokoliu (pagrindinėje bažnyčios dalyje cokolis tinkuotas). Sienos – plytų mūro, vėliau pristatytos dalies – akmens mūro. Perdangos – medinės. Stogo gegninės konstrukcijos – medinės. Bažnyčioje yra mediniai laiptai su porankiais į antrą aukšą ir bokštą. Vargonų choro balkonas – su iš dalies aklina tvorele. Navos pietų ir šiaurės pusėse – išgaubtos galerijos (vietinių vadinamos viškomis), aptvertos tekintomis baliustrų tvorelėmis. Tikintieji, užlipę į galerijas, taip pat dalyvauja pamaldose.
Bažnyčios centre – XIX a. padarytas, baroko ir klasicizmo puošybos elementų turintis didysis Šv. Petro ir Šv. Povilo altorius (jo unikalus kodas – 14912). Jis retos struktūros – per du aukštus, su tabernakuliu, dviem paveikslais, aštuoniomis skulptūromis. Pirmame tarpsnyje yra Šv. Petro ir Šv. Povilo skulptūros ir dvi XX a. sukurtų angeliukų su žvakidėmis skulptūros. Antro tarpsnio nišose – dviejų vyskupų skulptūros, centre – paveikslas „Šv. Ona“ (XIX a., aliejus, drobė). Trečio tarpsnio centre – paveikslas „Šv. Antanas“ (XIX a., aliejus, drobė), šonuose – „Šv. Kazimiero“ ir „Šv. Kristoforo“ paveikslai. Pirmą ir antrą tarpsnius skiria ornamentuota baliustrada. Antro tarpsnio kolonos puoštos angelų galvų ir lelijų ornamento bareljefais.
Tam, kad kunigas pamaldas galėtų laikyti atsisukęs į žmones,1997 m. rudenį priešais didįjį altorių pastatytas į jį panašus Skuode gyvenančio meistro Juozo Gadeikio padarytas mažas altorėlis.
Dešiniajame šoniniame altoriuje (jis vadinamas Šv,, Kryžiaus vardu) – medinė, dažyta „Nukryžiuotojo“ skulptūra, „Angelo sargo“ paveikslas paauksuotuose rėmuose ir tabernakulis, kuriame laikomos medinės šv. Kryžiaus, šv. Florijono ir šv. Fortūnato relikvijos. Altorius padarytas iš liepos medžio. Pirmoje to altoriaus konsignacijoje yra nukryžiuotas Viešpats Jėzus, išdrožtas iš medžio, ant raudono aksominio lauko paauksuotuose rėmuose. Prie šio altoriaus stovi skulptūra „Kristus prie stulpo“.
Kairiajame šoniniame altoriuje, kuris vadinamas „Apreiškimo“ vardu, – du paveikslai: „Šv. Mergelės Marijos apreiškimas“ ir „Šv. Jurgio“ bei tabernakulis. Šio taip pat iš liepos medžio padaryto altoriaus forma tokia pati, kaip ir dešiniojo. Prie jo stovi skulptūra „Šv. Mergelė Marija Sopulingoji“.
Kairėje bažnyčios pusėje – sakykla su karūna.
Bažnyčioje – dvi šviesiai įmituojant marmurą nudažytų kolonų eilės.
Lubų ir sienų polichromija – augalinių motyvų. Grindų, pandusų, laiptų pakopų bei trijų pakopų pakyla priešais centrinį altorių – medinė. Grindys – iš aštuonkampių ir keturkampių ąžuolinių kaladžių.
Bažnyčioje abiejose bažnyčios pusėse dvi eilės suolų-klauptų, skirtų atėjusiems pasimelsti tikintiesiems. Anksčiau kiekvienoje pusėje buvo po aštuonias suolų-kluptų eiles. 2000–2002 m., kai Lenkimuose klebonu dirbo kun. Jonas Pakalniškis, buvo padaryti nauji 13 eilių suolai (šešios sėdimos vietos kiekviename suole, o 6 suoluose – po 4 sėdimas vietas). Bažnyčioje yra išlikę du senieji suolai-klauptai.
Bažnyčioje yra ir vargonai. Vargonininkai čia gana dažnai keitėsi. XX a. II p., kai parapijos klebonas buvo Zenonas Butkevičius, vargonais grodavo Lenkimų miestelyje gyvenęs Antanas Martišauskas. Jam šių pareigų atsisakius, vargonininkai būdavo pasikviečiami iš Laukžemės, Aleksandrijos, Mosėdžio. 1972–1989 m. vargonininku dirbo į Lenkimus iš Palangos važinėjęs Petras Martinionis. Jį 1989 m. pakeitė Skuodo mieste gyvenantis vargonininkas Stasys Varanavičius.
Vertinga zakristijoje esanti spinta.
Bažnyčia turi tris varpus; vieną didelį ir tris mažesnius. Didįjį perliejo Klaipėdos dekanas prelatas Bronislovas Burneikis. Varpas 1993 m. pakabintas bažnyčios bokšte.
Lenkimų Šv. Onos bažnyčios statinių komplekso tvora su vartais
Lenkimų Šv. Onos bažnyčios statinių komplekso tvora su vartais / šventoriaus tvora su vartais (unikalus objekto kodas – 29933, kodas registre iki 2005 m. balandžio 19 d. – G499K3) yra Lenkimų miestelyje (adresas: S. Daukanto g. 65). Į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą kaip valstybės saugomas regioninės reikšmės objektas, priklausantis Lenkimų Šv. Onos bažnyčios statinių kompleksui, įrašytas 2004 m. gruodžio 31 dieną. Projekto autorius nenustatytas. Objekto reikšmingumą lemia jo architektūrinės savybės.
Tvora su 4 vartais suformuota dešimtkampiu perimetru. Jos vakarinėje dalyje yra pagrindiniai triejų angų vartai, jie turi 2 varčių vidurinę ir 1 varčios šonines dalis. Tvoros šiaurinėje, rytinėje ir pietrytinėje dalyje yra po vieną vienos varčios vartelį. Tvoros stogelio, vartų stulpų forma – keturšlaitė piramidinė, o tvoros – dvišlaitė. Ant vartų ir vartelių stogų – paprastų formų nedideli kryžiai. Vartai ir varteliai įrėminti tarp keturkampių skerspjūvio stulpų, jie nutinkuoti. Po stulpų stogeliais yra reljefinis karnizas, fasadinėse stulpų pusėse – nišos stačiakampio su nusklembtais galais. Tvoros sienos sumūrytos iš skaldyto lauko akmenų. Ant vartų ir vartelių plytų mūro stulpų – betono monolito stogeliai.
Kotrynos Daukantienės kapas
Kotrynos Daukantienės kapas (unikalus objekto kodas – 11169, kodas Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąraše – IV571) yra Lenkimų miestelio Šv. Onos bažnyčios (adresas: S. Daukanto g. 65) šventoriuje (Lenkimų Šv. Onos bažnyčios statinių komplekso teritorijoje unikalus objekto kodas – 1603), kuris yra 49 metrų ilgio ir 42 metrų pločio. Čia ilsisi Simono Daukanto motinos Kotrynos Odinaitės-Daukantienės (1757–1847), kuri buvo 1794 m. sukilimo dalyvė, palaikai. Antkapinės plokštės padarymu rūpinosi jos sūnus Simonas Daukantas.
Kapas į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą kaip pavienis vietinės reikšmės objektas įrašytas 1993 m. vasario 18 dieną. KVR objekto plotas – 3.00 km2. Jo reikšmingumą lemia memorialinė vertė ir kultūrinė raiška. Antkapinė plokštė S. Daukanto užsakymu pagaminta Petrapilyje iš šlifuoto raudono granito. Joje yra S. Daukanto sukurtas įrašas: ,,Cze ilsaj / DIEWUIE / KOTRINE ODINATE / pirmo / STANISLOWIENE JAUSZIENE / paskui / JURGIENE DAUKONTIENE / kori / gyweno somiszimuse swieto / regiejo ir kentiejo / didius wargus ir rupesnius / sawo amžiuie / metuse 1795 buwo garsioie muszoic / po Liepoie ligej so wiro ir trimis / diewerejs – – / Dieus je buwo davęs / pęnkes dokterys ir du sunu , / Regiejo sawo wajkū – wajkū – wajkus , / Toriedama 90 metū amžiaus sawo , / parsiskyrę so sziuomi swieto m. 1847 / Lapkristio Mienesęs 9 dienoj` ausztant, / Palikusi szeme pasauliej` / bewargstantius dwę dokterę ir sunu , / korie raudodamas sawo mejlingos ir iszmintingos / motinos / minawonej tou akmini / padiejo. Plokštės dydis 80 x 186 x 17 cm.
Altorius su Šv. Petro ir Šv. Povilo skulptūromis
Altorius su Šv. Petro ir Šv. Povilo skulptūromis (unikalus objekto kodas – 14912, kodas Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąraše – DV4001) stovi Lenkimų Šv. Onos bažnyčios (adresas: S. Daukanto g. 65) centre. Į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą kaip valstybės saugomas regioninės reikšmės objektas įrašytas 1993 m. balandžio 22 dieną. Skulptūroms suteikus Lenkimų Šv. Onos bažnyčios statinių komplekso (unikalus kodas 1603) Šv. Onos bažnyčios (unikalus kodas 29931) vertingosios savybės statysą, joms kultūros paveldo objekto apsauga panaikinta.
Paveikslas „Šv. Ona“
Paveikslas „Šv. Ona“ (unikalus objekto kodas – 13621, senas kodas Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąraše – DV2475) yra Lenkimų miestelyje stovinčioje Šv. Onos bažnyčioje (adresas: S. Daukanto g. 65). Į Nekilnojamų kultūros vertybių registrą kaip pavienis objektas įtrauktas 1993 m. kovo 29 dieną.
Paveikslas „Apreiškimas“
Paveikslas „Šv. Mergelės Marijos apreiškimas“ (unikalus objekto kodas – 10031, kodas Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąraše – DR939) yra Lenkimų miestelyje stovinčioje Šv. Onos bažnyčios (adresas: S. Daukanto g. 65). Į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą kaip pavienis objektas įrašytas 1993 m. sausio 18 dieną.
Skulptūra „Nukryžiuotasis“
Skulptūra „Nukryžiuotasis“ (unikalus objekto kodas – 14915, senas kodas Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąraše – DV4004) yra Lenkimų miestelyje stovinčioje Šv. Onos bažnyčioje (adresas: S. Daukanto g. 65). Kaip pavienis objektas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą įtraukta 1993 m. balandžio 22 d.
Skulptūra „Marija“
Skulptūra „Marija“ (unikalus objekto kodas – 14913, kodas Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąraše – DV4002) yra Lenkimų miestelyje stovinčioje Šv. Onos bažnyčioje (adresas: S. Daukanto g. 65). Į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą kaip pavienis objektas įrašytas 1993 m. balandžio 22 dieną.
Skulptūra „Kristus prie stulpo“
Skulptūra „Kristus prie stulpo“ (unikalus objekto kodas – 14914, kodas Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąraše – DV4003) yra Lenkimų miestelyje stovinčioje Šv. Onos bažnyčios (adresas: S. Daukanto g. 65). Į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą kaip pavienis objektas įrašytas 1993 m. balandžio 22 dieną.
Altorėlis su Nukryžiuotojo skulptūrine grupe ir Pietos skulptūra
Altorėlis su Nukryžiuotojo skulptūrine grupe ir Pietos skulptūra (unikalus objekto kodas – 10032, senas kodas Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąraše – DR940)
yra Lenkimų miestelyje stovinčioje Šv. Onos bažnyčioje (adresas: S. Daukanto g. 65). Į Nekilnojamų kultūros vertybių registrą kaip pavienis objektas įtrauktas 1993 m. sausio 18 dieną.
Vargonai
Vargonai (unikalus objekto kodas – 26815, kodas registre iki 2005 m. balandžio 19 d. – P136K) yra Lenkimų miestelyje stovinčioje Šv. Onos bažnyčioje (adresas: S. Daukanto g. 65). Į Nekilnojamų kultūros vertybių registrą kaip pavienis objektas įtrauktas 2002 m. gruodžio 18 dieną). Juos sudaro: vargonų prospektas (unikalus objekto kodas – 26816) ir vargonų instrumentas (unikalus objekto kodas – 26817).
Šie vargonai yra Lenkimų Šv. Onos bažnyčios statinių komplekso (unikalus objekto kodas 1603) Šv. Onos bažnyčios (unikalus objekto kodas 29931) vertingoji savybė.
Vargonų prospektas ir vargonų instrumentas į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą buvo įrašyti 2002 m. gruodžio 18 dieną.
Vargonai seni, devynių balsų. Kol bažnyčioje nebuvo elektros, orui pūsti naudodavo kojomis minamos dumplės. Jas dažniausiai mindavo varpininkas. Dabar oras pučiamas elektriniu varikliu.
Lenkimų Šv. Onos bažnyčios statinių komplekso varpinė
Lenkimų Šv. Onos bažnyčios statinių komplekso varpinė (unikalus objekto kodas – 29932, kodas registre iki 2005 m. blandžio 19 d. – G499K2) yra Lenkimų miestelyje stovinčios Šv. Onos bažnyčios (adresas: S. Daukanto g. 65) šventoriaus šiaurės vakarinėje dalyje.Ji yra sudėtinė Lenkimų Šv. Onos bažnyčios statinių komplekso dalis.
Projekto autorius nežinomas. Varpinė liaudies architektūros stiliaus. Ji labiausiai vertinga savo architektūra. Pastatas geros kokybės, jo tūris kompaktinis. Jis keturkampio plano, dviejų tarpsnių (antrasis tarpsnis siauresnis. Stogo forma – piramidinė keturšlaitė, apačioje šiek tiek riesta. Stogas dengtas skarda, stogo smailė – su kalto metalo kryžiumi. Sienose yra durų, langų angos, ir garsui sklisti skirtos arkinės angos.
Pastato pamatai sumūryti iš lauko akmenų mūro. Pirmo tarpsnio sienos – akmens mūro, netinkuotos, antro tarpsnio sienos – taip pat akmens mūro, tik tinkuotas. Perdangos konstrukcijos medinės. Medinių dvivėrės durys – stalių ir kitų medžiagų dirbiniai.
Fasaduose dominuoja apatinis tūris, virš kurio varpinę juosia stiegėmis dengtas stogelis. Kiekviename fasade yra po tris siauras vertikalias garsines angas. Pirmo tarpsnio kampinės
mentys, durų ir arkinio langelio apvadas baltas. Antras fasado tarpsnis tinkuotas.
Naudota literatūra:
- Kultūros vertybių registras: https://kvr.kpd.lt/#/.
Parengė Danutė Mukienė