Giliai senovėje Kūčių vakarą paprastus ir šiaip jau nereikšmingus įvykius žmonės labai jautriai vertindavo ir iš įvairių reikšmių spėdavo savo ateitį. Su Kūčiomis yra susiję daug papročių, draudimų, orų spėjimų, prietarų.
- Sakydavo, kad Kūčių dieną negalima virvių vyti (sukti), nes jei to nepaisysi, pasikarsi.
- Jei Kūčių dieną avis kirpsi, čerauninkės niekad avių nekirps.
- Kūčių vakarą reikia greitai, niekam nematant už tvartų skląsčių užkaišioti smulkių šermukšnių šakelių, kad čerauninkės Kūčių naktų gyvulių neužčerėtų.
- Kūčių naktį negalima ant stalo dėti į viršų ašmenimis atversto peilio, kad gimstantis Kristus nepasipjautų .
- Kūčių dieną negali naginių lopyti ar vyžų pinti.
Draudimai, prietarai
- Jei Kūčių rytą į sodybą pirmoji ateina moteris, sakoma, kad tiems namams ateinančiais metais atsitiks nelaimė, tad moterys tą dieną vengdavo lankyti kitų sodybas.
- Kūčių naktį nekrikštytos vėlės vaikšto ir sutiktų žmonių prašo, kad jas pakrikštytų.
- Kūčių naktį aplankyti namų grįžta mirusiųjų vėlės, tad ant Kūčių stalo joms reikia palikti po tuščią lėkštę, o pavakarieniavus – ir šiek tiek maisto, kad vėlės turėtų ko pavalgyti.
- Kūčių dieną negalima duonos valgyti, nes to nepaisant utėlės apstos.
- Kūčių naktį 24 val. trumpam vanduo į vyną pavirsta, bet sunku tai pastebėti, nes vynas tuoj pat vėl vandeniu tampa.
- Kūčių naktį 24 val. Jėzaus Kristaus užgimimo dieną gyvuliai tvartuose klaupiasi ant kelių.
- Kūčių naktį gyvuliai tarp savęs kalbasi. Žmonės, kurie eina jų pasiklausyti, pavirsta į druskos stulpą vežti. Pasakojama, kad vienas ūkininkas naktį iš Kūčių į Kalėdas ėjęs klausytis gyvulių kalbos. Užlipęs ant kūtės (tvarto). Po kurio laiko išgirdęs, kaip arklys sako: „Ėskim, ėskim, rytoj turėsim rąstą vežti“. Ūkininkas labai išsigandęs, iš to išgąsčio susirgęs ir miręs. (Užrašyta Plateliuose ir Ylakiuose)
- Seniau Kūčių vakare, šeimynai pabaigus valgyti, visai stalo nenuvokdavo. Vėliau, visa, kas likę po vakarienės jau į krepšį sudėdavo, kad ryte galėtų nunešti ir po saujelę padalinti visiems tvarte esantiems gyvuliams.
- Kūčių dieną negalima sunkių darbų dirbti. Jei to nepaisysi, gyvuliai sirgs.
Kūčių papročiai
- Kūčių naktį (24 val.) šeimininkas eina į sodą ir, įsilipęs į obelis, kiekvieną jų stipriai papurto, kad kitais metais daug obuolių užderėtų (Plateliai).
- Seniau Kūčių vakarą bitininkai nešdavo bites į tris vietas ir kiekvienoje jų jas trumpai palaikydavo, nes tikėdavo, kad jei taip padarysi, kitais metais jos gerai spies. (Šimkaičių vlsč., Raseiniai).
- Po Kūčių vakarienės šeimininkė išeina į lauką ir, žadindama bites, po tris kartus pabeldžia į kiekvieną avilį. Buvo tikima, kad jei taip padarysi, kitais metais bitės daug medaus prineš (Alsėdžiai, Plungė).
Orų ir kiti spėjimai
- Jei Kūčių dieną ir prieš Kūčias vėjuota, sninga, tai ateinančiais metais lietus dažnai lis.
- Jei Kūčių naktis žvaigždėta, kitais metais daug obuolių užderės, o jei mažai žvaigždžių tesimato, sodų derlius bus menkas.
- Jei Kūčių naktį dangus labai žvaigždėtas ir žvaigždės yra susitelkusios į krūvas, kiti metai bus geri (Plateliai)
- Jei Kūčių dieną būna didelės pusnys, tai ateinančiais metais javų bus pilni aruodai, o jei mažai ar sniego visai nėra, tai kitais metais derlius bus blogas (Girkalnis).
- Jai Kūčių dieną sninga, tai kitais metais senieji žmonės mirs (Ylakiai).
- Jai Kūčių dieną sninga, tai kitais metais bitės spies, bus medaus.
- Jei Kūčių dieną sninga, tai ateinančiais metais bus daug bičių. (Šiluva).
- Jei Kūčių dieną sninga, tai ateinančiais metais bus daug medaus (Pakalnių vnk., Raseiniai).
Parengta pagal Žemaitijos kraštotyrinino ir muziejininko Juozo Mickevičiaus (1900–1984) užrašus
Nuotrauka iš: https://www.pinterest.com/