Ekskursijos trukmė – 3 dienos. Kai yra galimybė keliauti tik dvi dienas, rekomenduojame atsisakyti apsilankymo kai kuriuose objektuose, kurie nėra tiesiogiai susiję su pagrindine ekskursijos tema.
Kelionės pradžia – Vilniuje arba Kaun. Galima ekskursiją pradėti ir pačioje Žemaitijoje, pvz., Rietavo mieste.
Rietavas – kunigaikščių Oginskių, rašytojo Eduardo Cinzo-Čiužo (1924–1996) ir kitų iškilių žemaičių miestas. Čia turistų dėmesio labiausiai sulaukia Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejus, veikiantis atstatytoje Rietavo kunigaikščių Oginkių įkurtos pirmosios Lietuvoje muzikos mokyklos pastate, kuris yra Oginskių dvarvietėje. Lankomas ir dvaro parkas, prie kelio į Plungę esanti Oginskių koplyčia bei šalia jos esančios kitos Oginskių palaidojimo vietos. Jūsų dėmesio laukia ir Rietavo centras, kuriame stovi 1873 m. kunigaikščių Oginskių pastatyta neoromaninio stiliaus kryžiaus plano Rietavo šv. Mykolo arkangelo bažnyčia (statybos darbams vadovavo architektas F. Štuleris iš Prūsijos).
Iš Rietavo vykstama į Plungę. Lankoma: Plungės miesto centrinė aikštė, senamiestis, 1992 m. atstatytas aukščiausiais Žemaitijoje Nepriklausomybės paminklas, kuris čia vadinamas Laisvės paminklu (atstatyto paminklo autorius Vilimas Ketvirtis), Plungės kunigaikščių Oginskių laikais vaizdingoje Babrungo upės pakrantėje suformuotas dvaro parkas, ten stovintys paminklai, skirti kompozitoriui ir dailininkui Mikalojui Konstantinui Čiurlioniui (1875–1911) – paminklo autorė – Daliutė Ona Matulaitė ir verslininkui, Plungės garbės piliečiui, buvusiam ilgamečiui Plungiškių klubo prezidentui Bronislovui Lubiui (1938–2011) – projekto autorius architektas Algirdas Žebrauskas, skulptorius skulptorius Martynas Gaubas. Čia, kunigaikščių Oginskių dvarvietėje, Jūsų laukia ir restauruotuose dvaro rūmuose veikiantis Žemaičių dailės muziejus bei grafų Zubovų laikais pastatytoje, dabar jau restauruotoje laikrodinėje ir oranžerijoje veikianti Plungės rajono savivaldybės viešoji biblioteka.
Toliau kelias suka į netoli Šateikių miestelio esančią lietuvių literatūros klasikės rašytojos Julijos Beniuševičiūtės Žymantienės-Žemaitės (1845–1921) gimtinę – renovuotą Bukantės dvarelį (adresas: Žemaitės g. 24, Godelių k., Plungės raj.), kuriame veikia Žemaitės memorialinis muziejus. Čia muziejininkai Jūsų laukia ekspozicijose, skirtose Žemaitei, iškiliam šio krašto liudies meistrui Stanislovui Riaubai (1804–1982) bei Plungės krašto senajam liaudies menui. Iš anksto susitarus, muziejaus šeimininkės atvykstančius nudžiugina ir žemaičių kulinariniu paveldu – kastiniu su karštomis bulvėmis, spirgine, naminiu sūriu ir kt.
Iš Bukantės vykstama į Žemaitijos nacionalinio parko centrinę gyvenvietę Platelius (Plungės raj.). Šiame miestelyje lankoma unikali, vietinių meistrų iš tašytų rąstų 1744 m. pastatyta medinė Platelių Šv. Apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčia, šalia jos esančios kapinaitės, kuriose ilsisi iš Rokiškio kilusios rašytojos grafienės Sofijos Tyzenhauzaitės-de Šuazel Gufjė (1790–1878) anūkė Marija Sofija de Šuazel-Gufjė (1871–1930). Restauruotuose senosios Platelių dvarvietės pastatuose Jūsų laukia veikiantys Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos žinioje esantys Platelių krašo istorijos ir etnografijos bei Užgavėnių kaukių (žem. ličynų) muziejai. Atgaivą teikia Platelių dvaro parkas, čia augantis Raganos uosis, Platelių dvarvietės vieta, kuri mena Platelių dvare keletą dešimtmečių gyvenusią ir kūrusią jau minėtą vieną pirmųjų istorinės Lietuvos moterų rašytojų S. Tyzenhauzaitę-de Šuazel Gufjė, kuri Platelius, vienoje iš Platelių salų stovėjusią pilį, Oginskių ir Tyzenhauzų giminę išgarsino savo istoriniame romane „Halina Oginskytė, arba Švedai Lenkijoje“. Verta aplankyti ir Platelių jachtklubą, pasivaikščioti, papramogauti prie Platelių ežero.
Nakvynei rekomenduojama pasilikti Plateliuose. Čia galima iš anksto užsisakyti nakvynę veikiančiose kaimo turizmo sodybose bei kitose tokias paslaugas teikiančiose įmonėse. Yra kur ir skaniai pavalgyti.
Iš Platelių rekomenduojama aplankyti taip pat Žemaitijos nacionaliniam parkui priklausantį Plokštinės kaime esantį Šaltojo karo muziejų, kuris veikia viename pirmųjų buvusios Sovietų Sąjungos požeminiame balistinių raketų šachtiniame paleidimo komplekse.
Esant galimybei, nuvykstama ir į už 2 km nuo Platelių esantį Beržoro kaimą. Čia lankoma 1746 m. taip pat vietinių meistrų pastatyta unikali medinė Beržoro šv. Stanislovo bažnyčia, prie jos esančios kapinaitės, kuriose antkapinis paminklas ženklina ir jau minėto iškilaus šio krašto liaudies meistro S. Riaubos amžinojo poilsio vietą. Beržore dėmesio vertos ir atstatytos medinės Beržoro Kristaus Kryžiaus kelio koplyčios (jų čia 14).
Toliau vykstame į Kretingos rajoną. Prie Salantų pasukę į dešinę, pasiekiame Orvidų sodybą-muziejų (adresas: Imbarės sen., Gargždelės k., Kretingos raj.), susipažįstame su liaudies menininkų, skulptorių (tėvo Kazimiero ir jo sūnaus Viliaus Kazimiero Orvydo) sukurtu meno ženklų pasauliu, kuriame vis dar tvyro žymiausio iš jų – pranciškonų vienuolio Viliaus Kazimiero Orvido (1952–1992) dvasia.
Salantuose rekomenduojama aplankyti neogotikinę Salantų Švč. Mergelės Marijos bažnyčią, kurią suprojektavo iškilus, daug metų Latvijos ir Lietuvos dirbęs suomių architektas Karlas Eduardas Strandmanas (1867–1946). Vertėtų nužmiršti užsukti ir į miestelio centre veikiančias maisto parduotuves ir čia lauktuvėms nusipirkti garsiojo Salantų pyrago, kurį valgant, sakoma, taip gardu, kad nei sviesto, nei medaus nereikia.
Iš Salantų – teisus kelias į Žemaitijos akmenų sostinę – puikiai tvarkomomis sodybomis garsėjantį Mosėdį (Skuodo raj.). Čia lankomas Vaclovo Into akmenų muziejus (jo kamerinė ir lauko ekspozicijos), šio muziejaus įkūrėjo gydytojo Vaclovo Into (1925–2007) sodyba, Mosėdžio šv. Mykolo Arkangelo bažnyčia, kurioje 1963–1969 m. ganutojo pareigas ėjęs, Mosėdyje gyvenęs, kūręs rašytojas, spaudos darbuotojas, literatūros istorikas, kritikas, visuomenės veikėjas, pedagogas, kunigas Juozas Tumas-Vaižgantas (1869–1933). Šalia bažnyčios dar tebestovi memorialine lenta pažymėtas namas, kuriame tuo laikotarpiu J. Tumas-Vaižgantas gyveno. Atsisveikindami su Mosėdžiu aplankykime Mosėdžio gimnaziją, kuri mena ją lankiusius iškilius moksladraugius – rašytojus Romualdą Granauską (1939–2014), Stasę Bucevičienę (1936–2023), Edvardą Rudį (1936–2015) ir daug kitų iškilių iš šio krašto žmonių.
Iš Mosėdžio pasukame atgal. Pakeliui sustojame Kretingoje. Čia tarp turistų populiariausias – Kretingos muziejus, veikiantis puikiai restauruotuose buvusio grafų Tiškevičių dvaro pastatuose. Esant galimybei, siūlome aplankyti ir dvaro rūmuose esantį Žiemos sodą, išgerti kavos ten veikiančioje kavinėje-restorane, čia yra galimybė ir papietauti. Rūmus juosia puikiai tvarkomas parkas. Dalį jo užima muziejininkų iniciatyva pagal architektės ir dizainerės Ritos Gorodeckienės diplominį darbą įkurtas, medžio drožėjų, akmens ir metalo meistrų sukurtomis skulptūromis papuoštas Astronominio kalendoriaus ir Saulės laikrodžio kompleksas. Kretingoje lankoma ir miesto centrinė aikštė, kurioje stovi Kretingos miesto įkūrėjui, žymiausiam XVII a. Abiejų Tautų Respublikos didikui, garsiam Lietuvos-Lenkijos karo vadui (nuo 1600 m. – lauko etmonas, nuo 1605 m. – Lietuvos didysis etmonas) ir Lietuvos valstybės veikėjui (nuo 1599 m. Žemaičių seniūnas, nuo 1616 m. – Vilniaus vaivada), Jonui Karoliui Chodkevičiui (1570–1620). Daug turistų dėmesio sulaukia Kretingos bažnyčios bei vienuolyno kompleksas, prie jos esantis paminklas iš Skuodo rajono Večių kaimo (Lenkimų sen.) kilusiam vienam iškiliausių XIX a. švietėjų, gydytojui, botanikui, pirmajam Lietuvos floros tyrinėtojui, kunigui, pranciškonui, pamokslininkui tėvui Jurgiui Ambraziejui (Ambrozijui) Pabrėžai (1771–1849), jo amžinojo poilsio vieta senosiose Kretingos kapinėse (Vilniaus g.) bei kitoje šios gatvės pusėje esančiose kapinėse stovinti neogotikinė, jau minėto architekto K. E. Strandmano suprojektuota neogotikinė koplyčia, kurios kriptoje ilsisi grafų Tiškevičių palaikai.
Verta pasižvalgyti ir po Kretingos apylinkes: už Darbėnų esančiame didžiausiame Europoje ir vis dar plečiamame, gražiname Japoniškame sode (adresas: Sodų g., Mažučių k., Kretingos raj.), unikalioje, daug paslaugų, tarp jų ir maitinimo, nakvynės) teikiančioje Vienkiemio sodyboje (adresas: Vienkiemio g. 3, Padvarių k., Kretingos raj.). Jūsų laukia ir šiame rajone, netoli Palangos, veikiantis „Atostogų parkas“ – didžiausias poilsio ir sveikatinimo kompleksas Vakarų Lietuvoje (adresas: Venecijos aklg. 2, Žibininkų k., Kretingos raj.).
Na o kelionės pabaigai – Palanga. Jai rekomenduojama skirti ne mažiau kaip pusdienį, o jei yra galimybė – ir visą dieną.
Išsami informacija apie lankytinas Palangos vietas pateikiama internete adresu https://zemaitiuzeme.lt/zinoma-ir-nepazinta-palanga/.
Šiame kurorte turistų didžiausio dėmesio, be abejo, sulaukia smėlėtas pajūris, tiltas į jūrą, prie jo esantis „Jūratės ir Kastyčio skveras“, čia stovinti skulptorės Nijolės Gaigalaitės (1928–2009) ir architekto Alfredo Paulausko (1928–2013) sukurta „Jūratės ir Kastyčio“ skulptūra. Iš tolo akį traukia pagal jau minėto architekto K. E. Strandmano projektą XX a. pr. pastatyta Palangos Šv. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia. Galima užlipti į jos bokšte esančią apžvalgos aikštelę ir pasižvalgyti po kurortą iš pauksščio skrydžio. Būti Palangoje ir neužsukti į grafų Tiškevičių rūmuose nuo 1963 m. veikiantį Palangos gintaro muziejų, nepavaiščioti po jį juosiantį, atgaivą kūnui, akiai ir sielai teikiantį prancūzų dendrologo, kraštovaizdžio architekto Eduardo Fransua Andrė (1840–1911) XIX a. pab. suprojektuotą, sukurtą ir iki šiol puikiai tvarkomą Birutės parką taip pat tiesiog neįmanoma. Čia, prie pagrindinio įėjimo į parką, – paminklas parko įkūrėjui E. F. Andrė (autorė – dalininkė Gražina Oškinytė-Eimanavičienė, architektas – Gintas Likša). Šiaurinėje parko dalyje, prie Dariaus ir Girėno gatvės, buvusias senąsias Palangos žydų kapines ženklina skulptūra „Šaulys“, sukurta pagal M. K. Čiurlionio „Zodiako ženklų“ triptiką (skulpt. Steponas Šarapovas (1936–1981), architektas – Algis Juozas Knyva. Prie pagrindinio tako į rūmus – skulptūra „Eglė žalčių karalienė“ (skulpt. Robertas Antinis vyresnysis (1898–1981), architektas – Alfredas Paulauskas (1928–2013). Didžiajame parko parteryje – XX a. pr. grafų Tiškevičių įkurdinta, sovietmečiu sunaikinta, o atkūrus Lietuvos nepriklausomybę atstatyta nežinomo autoriaus sukurta „Laiminančio Kristaus“ skulptūra (atkurtos skulptūros autorius – Stasys Žirgulis). Parko rozariumne – iš Vilkėno dvaro sodybos (Šilutės raj.) perkelta iškilaus prancūzų skulptoriaus Huberto Luis-Noelio (1839–1925) skulptūra „Rebeka“ („Vandens nešėja“). Birutės kalno papėdėje – skulptūrėlė „Tau, Birute“ (autorė – Konstancija Petrikaitė-Tulienė, 1906–1999). O kur dar parko mažasis parteris daug kitų šį parką puošiančių meno ženklų! Čia jūsų dėmesio laukia ir Birutės kalnas, kurio viršuje – architekto Karlo Majerio suprojektuota 1869 m. pastatyta istorizmo („plytų stiliaus“) koplyčia, jos papėdėje XX a. pr. grafų Tiškevičių įkurtas Palangos lurdas. Netoli jo – senųjų palangiškių buvusio Lietuvos prezidento Antano Smetonos (1874–1944) garbei XX a. I p. pasodintas, dabar jau savo šakomis dangų remiantis ąžuolas. Į pietus nuo jo – Skautų slėnis ir Palangos žydų žudynių vieta, kurią ženklina paminklinis akmuo. Iš čia pasukę į šiaurę, patraukiame Meilės alėja, kurią paskutiniaisiais metais papuošė paminklas, skirtas Palangą mėgusiam, čia dažnai kartu su šeima vasarojusiam A. Smetonai (autoriai: Antanas Gediminas sakalis ir Kazys Venclovas). Netoli jo – paminklas daug prie Palangos atgavimo 1921 m. prisidėjusiam škotų mokslininkui, rašytojui, diplomatui Jamesui Džeimsui Jongui Simpsonui (1873–1934). Šio paminklo autoriai – skulptorius Sergejus Plotnikovas ir architektas Saulius Druskis.
Prie Jūratės ir Kastyčio skvero pasukame į Bsanavičiaus gatvę. Prie jos ir Vytauto gatvės sankryžos – į puikius renginius kviečiantis atstatytas senasis kurorto Kurhauzas (dabar čia veikia Palangos kultūros centras). Šalia jo – renovuota Palangos vasaros estrada. Kitoje Vytauto gatvės pusėje –skulptoriaus Juozo Zikaro (1881–1944) sukurtas paminklas Lietuvos patriarchui, 1918 m. vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarui, gydytojui Jonui Basanavičiui (1851–1927). Keletas puikių paminklų Jūsų dėmesio laukia ir Vytauto gatvėje. Čia veikia ir pirmojo Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejus, po atviru dangumi veikiantis Skulptūrų parkas. Kurorto centre – paminklas Palangoje gimusiam Lietuvos karininkui, brigados dimisijos generolui, rezistentui, partizanų vadui Jonui Žemaičiui-Vytautui (1909–1954). Jo autoriai: skulptorius Gintautas Lukošaitis ir architektas Mindaugas Mačiulis). Vakarinėje centrinės miesto aikštės pusėje – Signatarų alėja ir stela, skirta keturiems Lietuvos nepriklausomybės Akto (1918 m. vasario 16 d.) signatarams – Antanui Smetonai, Kazimierui Steponui Šauliui (1872–1964), Jurgiui Šauliui (1879–1948) ir Steponui Kairiui (tikr. pavardė. Tumasonis, JAV – Juozas Kaminskas, 1879–1964), kurie mokėsi Palangos progimnazijoje. Paminklo autoriai: skulptorius Arūnas Sakalauskas ir architektas Algirdas Žebrauskas.
Lankytinų objektų Palangoje – daugybė, bet… Laikas nelaukia.
Iš Palangos sukame pro uostamiestį – Mažosios Lietuvos etnografinio regiono centrą Klaipėdą ir… grįžtame namo.
Prieš išvykstant į kelionę rekomenduojama iš anksto susisiekti su planuojamų aplankyti muziejų, bažnyčių šeimininkais, pranešti jiems apie būsimus apsilankymus, užsisakyti gidus, nakvynę kaimo turizmo sodybose ar kt. tokias paslaugas teikiančiose įmonėse.
Bonifaco Vengalio nuotraukoje – Platelių ežero pakrantė prie jachtklubo
Parengė Danutė Ramonaitė-Mukienė