Kartenos miestelio priešingoje Minijos upės pusėje, apie 0,7 km į šiaurę nuo kelio Vėžaičiai–Mikoliškiai–Kartena, už Minijos ir Minijos kairiojo intako Kūlupio santakos – Abakų kaimas. Jo šiauriniame pakraštyje yra Kartenos Lurdu vadinamas Abakų Lurdas. Spėjama, kad šioje vietoje senovėje buvo pagonių alkvietė (pasak legendos, pagonybės laikais Kartenos piliakalnyje stovėjusioje pilyje gyvenę kuršiai upių santakoje įsiterpusiame aukštumos kyšulyje, netoli Kartenos Lurdo vietos, buvo įsirengę alką ir čia garbindavo savo dievus ir aukodavo jiems aukas).
Lurdo mūro grotoje – žmogaus ūgio Švč. Lurdo Marijos skulptūra. Kiek aukščiau šios grotos – 2005 m. atnaujinta medinė koplyčia, gydomosiomis galiomis garsėjantis šaltinis.
Kelyje, nutiestame pro Kartenos piliakalnį, yra rodyklės, nurodančios kelią prie Abakų Lurdo grotos.
Prie Lurdo esančioje informacinėje lentoje rašoma, kad Abakų Lurdo grotą „išmūrijo šioje vietovėje XX a. pradžioje gyvenęs vienišius Kazimieras Navirauskas. Pasakojama, kad jis tris kartus susapnavo Švč. Mergelę Mariją ir Jėzų Kristų. Toje vietoje, kur per sapną pasirodė Švč. Mergelė Marija, vienišius pastatė Lurdą, o ten, kur prisisapnavo Jėzus Kristus, – kryžių. Švč. Mergelės Marijos skulptūra tuomečio Kartenos bažnyčios klebono rūpesčiu parvežta iš Prancūzijos. Remiantis pasakojimais, į kalno papėdėje esantį šulinį įpilta Prano Mačernio iš Prancūzijos Lurdo parvežto švento vandens.“
Abakų kaimo istorija nėra daug tyrinėta. Žinoma, kad XVII a. šį kaimą Kartenos dvarininkai Sapiegos užrašė Kartenos klebonijai. Šios klebonijos palivarke minėtas vienišius K. Navirauskas ir gyvenęs. Jo sodyba buvusi Pastauninko kalnu vadinamoje vietovėje. Pasak legendos, tos aukštumos papėdėje seniau susibėgdavę trys šaltiniai, prie jų paslaptingai blyksėdavę žiburėliai, lankydavosi laumės. Prie gydomąją galią turėjusio vieno šaltinio stovėjusi medinė koplytėlė, prie kurios gegužės mėnesį per Kryžiaus dienas rinkdavosi, meldavosi, giesmes giedodavo kaimo gyventojai.
- Navirauskui kaip tik prie to šaltinio ir prisisapnavusi Švč. Mergelė Marija, o kalvos viršuje – Jėzus Kristus. Ta Lurdo grota buvusi iš lauko akmenų sumūryta 1920–1921 m. Dar prieš tai kalvos viršuje kaimo gyventojai buvo pastatę medinę koplyčią ir betoninę kryžių nešančio Jėzaus Kristaus skulptūrą. Tas skulptūras parūpinęs ir atvežęs Švėkšnos klebonas Julius Maciejauskas. Marijos skulptūra, kaip jau minėta, atgabenta iš Prancūzijos Lurdo, o Kristaus – iš Švėkšnos bažnyčios šventoriaus. 1921 m. Lurdą pašventinęs Kartenos klebonas Kazimieras Daukša.
Tarpukariu prie Lurdo šventovės tikintieji rinkdavosi ir melsdavosi per Šv. Petro atlaidus, Gegužines pamaldas. Tomis dienomis iškilminga maldininkų eisena prie Lurdo patraukdavo Kartenos bažnyčioje pasibaigus Šv. Mišioms.
Po Antrojo pasaulinio karo lurdu rūpinosi uždaryto Padvarių pranciškonių vienuolyno vienuolė sesuo Tarcizija (Marija Šiaulinskaitė), kuri gyveno pas K. Navirausko seserį Akviliną, slapta mokė Abakų ir aplinkinių kaimų vaikus katekizmo, rengė juos prie pirmos Šv. Komunijos, rūpinosi neturtingais vaikais.
Sovietmečiu Abakų koplyčia buvo paversta kolūkio grūdų sandėliu, Lurdas aptvertas spygliuota viela. Po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo ši vieta vėl tapo lankoma maldininkų.
Naudota literatūra:
- „Abakų Lurdas“, Laisvoji enciklopedija: https://lt.wikipedia.org/wiki/Abak%C5%B3_Lurdas..
Bonifaco Vengalio nuotraukoje – Abakų kaimo koplyčia, stovinti viršuje Abakų (Kartenos) lurdo