Važiuodamas į Kaltinėnus nuo Kauno pusės, prie šios gyvenvietės esančiame Dvasingumo parke stovintį 20 metrų aukščio baltą Prisikėlimo kryžių pamatai iš tolo.
Kaltinėnai – miestelis Žemaičių aukštumos priekalnėje, prie Žemaičių plento ir Šilalės–Kelmės kelio esantis vienas didžiausių ir seniausių miestelių ne tik Šilalės rajone, bet ir visoje Žemaitijoje. Ši gyvenvietė – to paties pavadinimo seniūnijos centras. Iš čia eina keliai į Šilalę, Kražius, Užventį, Varnius. Nuo Kaltinėnų iki Varnių – 21, iki Kražių – 15, iki aukščiausios Žemaitijos kalvos Medvėgalio – apie 7 kilometrai.
Į pietus nuo Kaltinėnų dunkso Skuburlės kalnu vadinamas Pagrybio piliakalnis, į šiaurės vakarus – Kepaluškalniu vadinamas į kepurę panašus Pilių piliakalnis, 1928 m. Kaltinėnų valsčiaus savivaldybės pavadintas Nepriklausomybės kalnu.
Gyvenvietės svarbiausias architektūrinis akcentas – 1990–1995 m. vietoje 1986 m. sudegusios pastatyta dvibokštė, nauja mūrinė šv. Jono Krikštytojo bažnyčia.
Didelę turistą trauką turi senosios Kaltinėnų kapinės, kuriose yra XVIII a. pastatyta, 1990 m. restauruota koplyčia. Joje yra buvę seniausi Žemaitijoje vargonai. Užsukę į šias kapines keliauninkai būtiniausiai aplanko pirmojo Lietuvoje senienų muziejaus įkūrėjo, švietėjo, rašytojo, teisininko, žemaičių kultūrinio sambūrio aktyvaus dalyvio Dionizas Poška (1757–1830) kapą. Jis čia nesunkiai randamas, nes prie įėjimo į kapines pastatyta medžio meistrų sukurta įmanti, D. Poškos baublį primenanti rodyklė, kuri sufleruoja takelį, vedantį prie D. Poškos amžinojo poilsio vietos, kurioje pastatytas iš akmens padarytas aukštas antkapinis paminklas su metaliniu kryžiumi viršuje.
Pirmosios žinios apie Kaltinėnus mus pasiekia iš XIII–XIV a. kryžiuočių, tuo laikotarpiu nuolat puldinėjusių Žemaitiją, kronikų. Jie šią vietovę vadino Caltenenen, Kaltenarum terra.
Žinoma, kad didelis žemaičių mūšių su kryžiuočiais vyko 1365 metais.
1370 m. Žemaitijos aprašyme yra nurodyti 4 keliai, vedantys į Kaltinėnų žemę (terra Kalctene).
Kaltinėnus ir jų apylinkes kryžiuočiai buvo užpuolę ir 1375 metais. Tada žemaičiai grįžtančius ktyžiuočius pasivijo ir sumušė.
Kaltinėnų apylinkes kryžiuočiai niokojo ir 1377 bei 1389 metais.
Išlikusiame 1413–1430 m. rašytame Vytauto Didžiojo dokumente nurodyta, kad jis 22 Kaltinėnų bajorams dovanoja po 1–2 žmones.
1416 m. Vytautas Didysis, antrą kartą atvykęs krikštyti žemaičių, paliepė Žemaitijoje pastatyti 8 bažnyčias, tarp jų ir Kaltinėnų. Ji tais metais čia ir iškilo. Tada ji buvo medinė.
1421 m. birželio 22 d. Vytautas Didysis Žemaičių vyskupui Motiejui užrašė 10 Kaltinėnų gyventojų kartu su jų žeme ir pavedė juos valdyti Kaltinėnų klebonui.
Nuo 1421 m. iki XIX a. vidurio Kaltinėnai priklausė Žemaitijos vyskupui.
XV a. rašytiniuose šaltiniuose minima Kaltinėnų apskritis, 1511 m. jau rašoma apie Kaltinėnų dvarą, 1524 m. – apie miestelį.
Nuo 1511 m. Kaltinėnus valdė Žemaičių seniūnas Stanislovas Kęsgaila.
XVII a. viduryje–XVIII a. vykstant karams su švedais, gyvenvietė stipriai numentėjo, daug gyventojų mirė siaučians marui. 1638 m. Kaltinėnuose buvo 72 gyventojai, 1733 m. jų priskaičiuota vos 15.
1702 m. vyskupas J. Krišpinas-Krišenšteinas iš karaliaus Augusto II Kaltinėnams gavo leidimą rengti muges.
Nuo 1777 gyvenvietėje veikė triklasė parapinė mokykla. Po 1863 m. sukilimo ji buvo uždaryta, vietoje jos pradėjo veikti valdiška rusiška mokykla.
Nuo XIX a. pr. iki 1950 m. Kaltinėnai buvo valsčiaus centras, sovietmečiu – apylinkės centras, o 1990 m. tapo to paties pavadinimo seniūnijos centru.
Kaltinėnų ir aplinkinių kaimų gyventojai aktyviai dalyvavo 1863 m. sukilime. Sukilėliai stovyklą buvo įsirengtę vos už 200 m nuo Kaltinėnų dvaro. Jie 1863 m. liepos 15 d. įsiveržė į valsčiaus būstinę ir sunaikino ten buvusius svarbius valsčiaus dokumentus.
1817 m. atstatyta gaisro metu sudegusi Kaltinėnų bažnyčia.
1880 m. Kaltinėnų katalikų bažnyčia vėl sudegė. 1886 m. kunigo A. Vaiciechavičiaus rūpesčiu buvo pastatyta ąžuolinių rąstų nauja bažnyčia.
1882 m. gyvenvietėje pradėjo veikti paštas.
1890 m. Kaltinėnuose įsteigta mokykla. Jos istorija tęsiasi iki šiol. Dabar tai Kaltinėnų Aleksandro Stulginskio gimnazija).
1893 m. dalis Kaltinėnų apylinkės gyventojų kartu su Kražių miestelio gyventojais gynė Kražių bažnyčią, kurią carinė Rusijos valdžia norėjo uždaryti.
1897 m. Kaltinėnuose pradėjo veikti taupomoji-skolinamoji kasa.
XIX a. miestelyje pastatyta sinagoga, veikė pašto stotis.
1897 m. Kaltinėnuose buvo 787 gyventojai, 1903 m. – 750.
XX a. pr. knygelę „Miastiečko Koltiniani“ rusų kalba apie Kaltinėnus parašė ir išleido Kaltinėnų rusų mokyklos mokytojas Skobilovas.
1905 m. pabaigoje Kaltinėnų apylinkių valstiečiai išvaikė carinę valsčiaus valdybą ir išrinko naują.
Nepriklausomos Lietuvos metais Kaltinėnai buvo valsčiaus centras. Tuo metu čia veikė pradžios mokykla, valsčiaus savivaldybė, paštas, sveikatos ir veterinarijos punktai, vaistinė, 2 bibliotekos.
1923 m. Kaltinėnuose buvo 103 sodybos, 600 nuolatinių gyventojų.
1925 m. įkurta pieninė, veikė policijos nuovada, smulkaus kredito draugija, kooperatyvas, keletas krautuvių, smuklių, amatų dirbtuvėlių, plytinė, lentpjūvė, elektrinė.
1939 m. Kaltinėnuose buvo apie 800 nuolatinių gyventojų.
1944 m. miestelyje pradėjo veikti progimnazija.
1944 m. spalio 7 d. Kaltinėnuose, išstūmusi vokiečius, įsitvirtino sovietų kariuomenė.
Po Antrojo pasaulinio karo Kaltinėnų apylinkėse veikė Žemaičių apygardos Šatrijos rinktinės ir Kęstučio apygardos partizanai.
1948 m. Kaltinėnų progimnazija reorganizuota į septynmetę mokyklą, nuo 1951 m. ji buvo vidurinė, 1999 m. gruodžio 20 d. šiai mokyklai suteiktas Lietuvos Respublikos prezidento Aleksandro Stulginskio vardas, 2009 m. sausio 29 d. Šilalės rajono savivaldybės tarybos sprendimu Kaltinėnų Aleksandro Stulginskio vidurinė mokykla reorganizuota į Kaltinėnų Aleksandro Stulginskio gimnaziją, kuri veikia iki šiol.
1979 m. Kaltinėnuose buvo net 931 gyventojas (daugiausiai per visą miestelio istoriją). Atitinkamai 1923 m. jų buvo 660, 1959 m. – 737, 1989m. – 844, 2001 m. – 835, 2021 m. – 572 nuolatiniai gyventojai.
1961 m. už 5 km nuo Kaltinėnų (Gineikių kaime) buvo įkurta ir ilgus metus čia veikė Lietuvos žemdirbystės instituto bandymų stotis bei jos eksperimentinis ūkis. Jų centras 1982 m. perkeltas į Kaltinėnus. Bandymų stotis su nedideliu ūkiu čia veikia iki šiol.
1990 m. Kaltinėnuose pastatytas vienas aukščiausių (20 m aukščio), o gal net ir aukščiausias kryžius Lietuvoje – „Tautos prisikėlimo kryžius“ (skulptorius Juozas Rupšys).
2009 m. Lietuvos prezidento dekretu patvirtintas Kaltinėnų herbas (autorius – Rolandas Rimkūnas).
Kaltinėnų kraštą garsina čia gimę, gyvenę, dirbantys žmonės. Pirmiausia tai netoli Kaltinėnų, Kutalių kaime, gimęs, augęs Lietuvos prezidentas Aleksandras Stulginskis (1885–1969).
Parengė Danutė Ramonaitė
Autorės nuotraukoje – rodyklė prie Dionizo Poškos kapo Kaltinėnų kapinėse