Juodeikiai – kaimas, Lenkimų seniūnijos ir Juodeikių seniūnaitijos centras. Jis – 5 km į pietvakarius nuo Lenkimų (Skuodo r.). Nuo Juodeikių į šiaurės rytus –Žemytės, į pietus –Naujosios Įpilties, į pietvakarius – Senosios Įpilties kaimai. Nuo čia iki Skuodo – 20, iki Medininkų – 8, iki Laukžemės – 9, iki Darbėnų – 13 kilometrų.
Kaimo pavadinimas kilęs iš asmenvardžio Juodeikis daugiskaitos. Rašytiniuose šaltiniuose rašomas lenk. Jadeiki, Judeyki, Judeiki, Judejki, Judejkie, rus. Юдейки, Юодейкяй, liet. Juodeikiai, žem. Joudeikē.
Gyvenvietė įsikūrusi lygumoje. Sodybos stovi abipus kelio Kretinga–Skuodas. Kaimo vakarų pusėje – Margininkų valstybinis miškas, rytinėje – Degimų miškas. Kaimo šiaurinėje dalyje išteka kairieji Šventosios upės intakai Graumenalis ir Plaušmirkis.
Gyvenvietė pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose (Žygimanto Augusto Telšių valsčiaus vakarinės dalies valdų žemėlapyje) paminėta 1568 metais.
XVII a. Juodekiai priklausė Salantų parapijai, nuo XVII a. pab. – Skuodo, nuo 1844 m. – Lenkimų.
XVII–XVIII a. Juodeikiai priklausė Užvenčio seniūnų Vainų Salantų dvarui. 1750, 1846 m. čia buvo 20 kiemų, 1923 m. – 35 ūkiai.
1861–1915 m. Juodeikiai įėjo į Margininkų seniūniją (Telšių apskr., Mosėdžio valsč.), kuriai kartu su Juodeikiais priklausė ir Margininkų, Žemytės, Ledžių bei Žalgirių kaimai. 1915–1920 m. Juodeikiai buvo Lenkimų valsčiaus (Kretingos apskr.) dalis, 1920–1947 m. – Skuodo valsčiaus (Kretingos apskr.), 1947–1950 m. – Lenkimų valsčiaus (Kretingos apskr.), 1950–1954 m. – priklausė Žemytės apylinkei (Skuodo r.), 1954–1995 m. – Lenkimų apylinkei (Skuodo r.), 1995–2009 m. – Lenkimų seniūnijai (Klaipėdos apskr., Skuodo r. sav.). Nuo 2009 m. gyvenvietė yra Juodeikių seniūnaitijos centras (Klaipėdos apskr., Skuodo r. savivaldybė, Lenkimų sen.).
Seniau Juodeikių kaimo teritorija buvo padalinta į keturias dalis, turėjusias savo pavadinimus: Juodeikiai, Žemalė, Kalvalė, Papušynis. 1923 m. Juodeikiuose buvo 190 gyventojų. Iki 1923 m. žemės reformos čia buvo gatvinė valakinė gyvenvietė. 91 ha žemės priklausė Rietavo kunigaikščio Bogdano Oginskio įpėdinio Martišausko dvarui. Po 1923 m. žemės reformos dalis Juodeikių gyventojų persikėlė į vienkiemius. Savo sodybose liko gyventi Aleksandro Narkaus, Stasio Narmonto, Juozapo Želvio, Jurgio Baužio, Domo Riepšo šeimos. Iki sovietmečiu vykusios melioracijos vajaus vienkiemiuose gyveno 41 Juodeikių kaimo šeima.
Tarpukariu Juodeikiuose buvo įkurta pradinė mokykla. Ji veikė Galdikų sodyboje. 1932 m. mokykla perkelta į Žemytės kaimą. Po Antrojo pasaulinio karo Juodeikiuose pradinę mokyklą vėl atidarė. Tada ji veikė Petro Bieliausko sodyboje. Čia mokytojavo E. Adašiūnaitė, K. Pargaliauskas, S. Stonkus, O. Narkienė, B. Bružaitė. XX a. 8 deš. ši mokykla buvo panaikinta, jos pastatas nugriautas.
XX a. 4 deš. Juozo Staniaus sodyboje veikė „Pieno centro“ pieno separavimo punktas, kuriame supirkdavo gybentojų atneštą pieną.
1944–1951 m. apylinkės miškuose veikė Kardo rinktinės Skirmanto kuopos Lenkimų būrio partizanai. Į mišką buvo pasitraukęs Juodeikiuose gyvenęs Justinas Bružas. Jis žuvo vienas iš paskutiniųjų. Už partizanų rėmimą apie 1946-uosius metus Lenkimų stribai suėmė Juozą Želvį (vėliau jis dingo be žinios), valdžia suėmė ir į Sibirą ištremtos Prano Baužio, Jurgio Bieliausko, Justino Bružo, Leono Galdiko, Domininko Narkaus, Stasio Serapino, Juozo Staniaus ir Jono Šiudeikio šeimas (iš viso 38 kaimo gyventojus).
1950 m. įkurtas Juodeikių kolūkis (jo pirmininkais dirbo Domininkas Čepauskas, Antanas Narkus, Antanas Sendrauskas, Juozas Venckauskas, sekretore – Ona Riepšaitė, sandėlininku – Juozas Narkus).
1951 m. Juodeikių kolūkis prijungtas prie kaimyninio Žemytės kolūkio.
Vėlesniais metais Juodeikiai tapo pagalbine kolūkio gyvenviete. XX a. 6 deš. pradžioje joje buvo 41 sodyba, po melioracijos jų liko tik 25 (visos jos stovėjo prie kelio Kretinga–Skuodas). Čia gyveno ir 6 šeimos, atvykusios iš kitur.
Ilgą laiką Juodeikiuose statyti naujus namus valdžia draudė, atseit, plane tokių nėra numatyta. Vėliau leidimai naujoms statyboms būdavo išduodami, bet tuo metu jau nedaug kas čia norėjo kurtis.
1975-aisiais metais kilo du gaisrai. Vieną jų rugsėjo 21 d. netyčia sukėlė netoli Lukošių sodybos žaisdami degtukais sukėlė vaikai. Jo metu sudegė ūkinis pastatas. Tų pačių metų rugsėjo 4 d. trenkus žaibui sudegė Antano Lukošiaus ūkinis pastatas.
Dėl numestos nuorūkos įsiplieskusio gaisro metu 1983 m. sudegė linų galvenų džiovinimo patalpą, kuri buvo sujungta su karvidėmis. 1996 m. vasario 14 d. dėl netvarkingos elektros instaliacijos sudegė Valės Riepšaitės gyvenamasis namas.
2001 m. Juodeikiuose buvo 78 gyventojai.
Lankytinos vietos Juodeikiuose
- Juodeikių senosios kapinės (Marų, Graistupio kapeliai). Jos saugomos kaip kultūros paveldo objektas.
- 1709–1710 m. maro epidemijos metu mirusių žmonių kapai. Jie yra miško pakraštyje.
- Juodeikių kaimo monumentalus kryžius su dviem kryžmom. Jis čia stovėjo nuo senų laikų. Kai nugriuvo, surinkus bendras kaimo gyventojų lėšas, vietoje jo apie 1910-uosius pastatytas aukštas kryžius su dviem kryžmomis, pasak vietinių, saugojęs kaimo gyventojus nuo visokių negandų. Prie apatinės kryžmos dalies kabėjo Nukryžiuotasis, o viršuje buvo koplytėlė su šv. Benedikto skulptūra. Šis kryžius nuvirto Antrojo pasaulinio karo pradžioje. 1942 m. Antanas Narkus vietoje jo pastatė mažesnį kryžių, kurį sovietmečiu nugriovė. 1992 m. kaimo gyventojų lėšomis buvo pastatytas naujas monumentalus, ornamentuotas, kryžmiškas kryžius (autorius – skuodiškis tautodailininkas Petras Brazauskas). Kryžių 1992 m. birželio 8 d. čia vykusių iškilmių metu pašventino Lenkimų klebonas Bronislovas Racevičius. Aplinkui kryžių yra metalinė tvorelė, kurią Juodeikiams padovanojo Emilija ir Adelė Narkutės. Prie šio kryžiaus į Juodeikius atvykęs Lenkimų klebonas aukoja ir šv. Mišias.
Literatūra ir šaltiniai:
- Misius Kazys, „Iš Salantų bažnyčios ir parapijos istorijos. Salantų bažnyčia: istorija, meno vertybės ir žmonės“, Žemaičių praeitis, Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2011, t. 15.
- Rimeikis Leonas, Gimtoji parapija Lenkimai, Klaipėda, 2005, p. 40–47.
- Rimeikis Leonas, Klajūnas: Gyvenimo svarbiausi įvykiai, Mažeikiai, 2013.Vaniuchinas Paulius, Salantų dvaras inventorių duomenimis. – Nuo Skilandžių iki Salantų…, 2012-11-05.
- Lietuvos apgyventos vietos, Kaunas, 1925.
- Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo žinynas, t. 2, Vilnius: Mintis, 1976.
- Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 1292, ap. 1, b. 170.
- Gadon Michał, Opisanie powiatu Telszewskiego w gubernii Kowieńskiej w dawnem Xięstwie Żmujdzkiem położonego, Wilno, 1846.
- Списокъ мировыхъ участковъ и волостей Ковенской губерніи: Составленъ в 1870 году.
Nuotraukoje – Lenkimų seniūnijos žemėlapio fragmentas