Kretingos muziejaus interneto svetainėje 2022 m. liepos 8 d. paskelbtame straipsnyje „Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos kilmė“ rašoma, kad „Kol kas nepavyko surasti originalaus J. Pabrėžos krikšto metrikų įrašo. Lenkimų Šv. Onos bažnyčios 1930–1931 m. vizitacijos aktuose išvardyti joje esančių metrikų knygų sąrašai, kuriuose minimos ir 1704–1848 m. krikštų knygos.
Internete paskelbtos informacijos nuoroda (adresas) yra:
chrome-extension://efaidnbmnnnibpcajpcglclefindmkaj/https://www.kretingosmuziejus.lt/files/Main/files/2022-07-08%20GHVI%20nr1%20p66-75%20Pabrezos%20kilme.pdf.
2020–2021 m. Lenkimų RKB 1749–1848 m. krikšto metrikų knygos buvo ieškoma Lenkimų parapijos archyve, Lietuvos valstybės istorijos archyve (LVIA), Lietuvos centriniame valstybės archyve (LCVA), Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyriuje (VUB RS), Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyriuje (LMAVB RS), Telšių vyskupijos Kurijos ir Kauno arkivyskupijos archyvuose, tačiau nerasta.
Vyskupijų dekanatinės knygos pradėtos pildyti tik nuo 1794 m., taigi ankstesnių metų įrašų kopijų jose nėra.
Iki 1844 m. Lenkimų parapija buvo Skuodo parapijos filija. Skuodo parapijos to laikotarpio krikštų metrikų knyga yra Kretingos muziejuje. Ją peržiūrėję, matome, kad surašyti tik Skuodo gyventojų krikštai. Lenkimų parapija vedė savo atskiras knygas, tad Skuode kopijų nebuvo. Toje pačioje mūsų ieškomoje 1749–1848 m. Lenkimų parapijos krikšto metrikų knygoje turėjo būti ir Simono Daukanto (1793–1864) krikšto įrašas, kurio originalo istorikams taip pat nepavyko rasti. J. Pabrėžos krikšto įrašą cituoja jo biografas kunigas Petras Ruškys (1876–1967), išnašose nurodydamas, kad tai yra „Lenkimų R. K. parapijos krikšto metrikų išrašas Nr. 107. [padarytas] 1935.3-25“9. Vėlesni autoriai jau cituoja P. Ruškio darbą, o ne bažnyčios metrikų knygą.
Apie to laikotarpio Kretingos rajono bažnyčių metrikų knygų likimą pasakoja kraštotyrininkas I. Jablonskis: „1946 metų pradžioje vasario–kovo mėnesiais, Kretingos NKVD naikino 1940 metais iš visos Kretingos apskrities įstaigų ir bažnyčių suvežtą archyvinę medžiagą, buvusią Kretingos mieste, Kęstučio g., nedideliame mūriniame name Nr. 8. Matyt specialiai buvo atidarytos išorinės patalpos durys, išdaužyti langai, o aplankai su dokumentais, tame tarpe ir bažnyčių XVII–XVIII amžių metrikų knygos buvo paliktos pašalinių žmonių savivalei. Aplinkinių gatvių paaugliai šią neįkainojamą istorinę medžiagą naudojo kurui. Sužinojęs apie šią NKVD daromą niekšybę mūsų istorijai, tą pačią dieną, nežiūrėdamas asmeninio pavojaus, pasikviečiau keletą butų valdytojų į talką ir nuėjome į apleistą archyvą gelbėti tai, kas dar buvo likę. Sunaikinto archyvo likučiuose pavyko rasti keliolika XVII–XVIII amžių metrikinių knygų ir didelį kiekį paskirų metrikinių lapų, išplėštų iš metrikinių knygų. Tarp išgelbėtųjų metrikų buvo ir Lenkimų parapijos gimimo metrikų registracijos knyga nuo 1704 metų“10.
Kretingos muziejininko Donato Butkaus (1952–2018) užrašuose įrašyta, kad ši XVIII a. pirmosios pusės Lenkimų parapijos gimimo metrikų knyga perduota VUB RS11.
2021 m. nuvykusi į VUB RS perverčiau I. Jablonskio fonde saugomą 1704–1748 m. Lenkimų RKB krikšto metrikų knygą12. Pastebima, kad I. Jablonskis labai rūpestingai ją saugojo. Nuo knygos vidurio, toliau į pabaigą, tikriausiai, kad pastebėję saugumiečiai nesunaikintų, vidinėse puslapių dalyse paliko tokį įrašą: „1940–1941 m. rusų MVD iš Kretingos apskrities bažnyčių ir kitų įstaigų paėmė visus archyvus ir sudėjo Kretingos m., Kęstučio g. nr. 8, mažame mūr. name. Čia archyvai išbuvo per karą, o 1946 m. vasario mėn. VBD leido šią archyvinę medžiagą naudoti kurui, ką aplinkiniai nesąmoningi miestiečiai ir darė. Nors MVD „nematydavo“ ką daro miesto paaugliai, tačiau užėjus man į apleisto archyvo laužą pasirinkti medžiagos muziejui, prisistatė MVD majoras ir rinkti medžiagą uždraudė. Tik parodžius 19-jo a. surašytus rusiškai metrikų knygų likučius ir muziejaus darbuotojo pažymą, buvo leista, jam stebint atsirinkti rusiškai rašytų metrikų likučius, neliečiant kitokių raštų ir aplankų. Po ta priedanga buvo išgelbėti ir senųjų metrikų likučiai, kelios 17–18 a. dar nesukūrentos metrikų knygos. Padėjo Kretingos m. kom. ūkio butų valdytojai J. Statkauskas, Narbutas ir Budginas.
Ši knyga nuo 1951.X.1 iki 1956.VIII.26 buvo Sibire, Krasnojarsko krašte, Plotbiščės kaime, vėliau Ačinsko mieste. Tai antrą kartą ją išgelbėjo nuo sunaikinimo, nes mano asmeninės bute likusios knygos, užrašai ir kraštotyrinė medžiaga buvo sudeginti. I. Jablonskis“13.
Pagal knygos datas matome, kad joje nėra J. Pabrėžos gimimo metų įrašų. Vadinasi, knygos, kurioje buvo J. Pabrėžos ir S. Daukanto krikštų įrašai, I. Jablonskis nerado, nes ir ją taip pat būtų kruopščiai saugojęs.
Gali būti, kad nuo 1748 m. vestą Lenkimų RKB metrikų knygą pasiėmė P. Ruškys, kadangi rinko biografinę medžiagą J. A. Pabrėžos beatifikacijos bylai. Nežinia, ar 1939–1943 m. P. Ruškys metrikų knygą perdavė broliams pranciškonams kartu su parašyta J. Pabrėžos biografija. Tikriausiai neperdavė, nes biografija ir kiti svarbūs vienuolyno dokumentai buvo išgabenti į užsienį ir nuo 1947 m. saugomi Kenebunkporto Šv. Antano pranciškonų vienuolyne14. Dr. Irena Vaišvilaitė, JAV ištyrinėjusi J. Pabrėžos biografo kun. Viktoro Gidžiūno OFM archyvą, minėtos metrikų knygos nerado. Taip pat šios knygos nebuvo ir dėžėse su istoriniais dokumentais, kurias po 1992 m. broliai pranciškonai susigrąžino iš JAV15. Gali būti, kad surinktą istorinę medžiagą kartu su metrikų knyga apie 1938 m. P. Ruškys perdavė pedagogui Juozui Poviloniui (1910–1999), kuris plačiam skaitytojų ratui rašė monografiją K. Am. Pabrėža. Gyvenimas ir darbai16, tačiau 1950 m. saugumiečiai sudegino visus pas J. Povilonį rastus rankraščius17. Vis dėlto P. Ruškys padarė J. Pabrėžos krikšto metrikų nuorašą, iš kurio žinome, kad J. Pabrėža buvo pakrikštytas 1771 m. sausio 15 d. Lenkimų bažnyčioje: „IANUARIUS Anni, 1771 D. 15 Hujus Bapt Infans n-ne Georgius L.L.P.P.G.D. Joannis Pabreža matris Roza Bawžynska. L.L. Joseph Bawžynski cum Elizabetha Pabrežowna Stephan Pruszynski asistens Infans de Wecze Par Lenkimens“18 (1771 m. sausio 15 d. pakrikštytas kūdikis, vardu Jurgis, teisėtų tėvų19 bajorų20 – Jono Pabrėžos, Rožės Baužinskaitės. Krikštatėviai Juozapas Baužinskas su Elžbieta Pabrėžaitė, asistentas Steponas Prušinskis. Kūdikis iš Večių kaimo Lenkimų parapijos).
IŠNAŠOS:
9 Ruškys, Petras. Kunigas Jurgis (Tėvas Ambraziejus) Pabrėža /1771–1849/. Jo gyvenimas, darbuotė ir pomirtinė garbė: [mašinraštis], [1943]. – Kretingos Apreiškimo vienuolynas, RF-440, p. 3. Šios ir kitų citatų kalba netaisyta.
10 Jablonskis, Ignas. Senųjų žmonių prisiminimai apie tėvą pranciškoną Jurgį Ambrozijų Pabrėžą. – Mūsų žodis, 1991, sausio 12, p. 3.
11 Butkus, Donatas. Jurgis Pabrėža (1771–1849), 1991. – KMMA, f. 3, b. 91, p. 37.
12 VUB RS F199-3.
13 Lenkimų RKB Krikšto metrikų knyga 1704–1748 m. – VUB RS F199-3, p. 55–57.
14 Raudytė, Nijolė. Vienuolyno biblioteka. – Kretingos pranciškonų bažnyčiai 400: istorija, kultūros paveldas, žymūs asmenys. Vilnius, 2017, p. 87.
15 Ten pat, p. 100.
16 Povilonis, Juozas. K. Ambrozijaus Pabrėžos pamokslų stilius. 90 metų mirties sukakčiai. – Dienovidis, 1939, nr. 3, p. 122; Mozūraitis, Matas. Jurgis-Ambroziejus Pabrėža. – Žemaičių žemė, 1943, rugsėjo 18, p. 2.
17 Povilonis, Juozas. Vienas iškiliausių žemaičių. – Naujasis židinys, 1991, nr. 1, p. 22; Kanarskas, Julius. Kunigą ir mokslininką Jurgį Ambraziejų Pabrėžą prisimenant. – Švyturys, 1996, kovo 23, p. 6.
18 Gimimo metrikos Nr. 7 nuorašas. – Ruškys, Petras. Kunigas Jurgis (Tėvas Ambraziejus) Pabrėža /1771–1849/. Jo gyvenimas, darbuotė ir pomirtinė garbė: [mašinraštis], [1943]. – Kretingos Apreiškimo vienuolynas, RF-440, p. 3.
19 Santuokos sakramentą priėmusių: L.L. – legitimorum – teisėtų; P.P. – parentum – tėvų.
20 G.D. – generosus dominus – kilmingieji arba bajorai.
Jolantos Klietkutės nuotraukoje – Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos gimtinės vieta Skuodo rajono Lenkimų seniūnijos Večių kaime. 2021 m.