Miestelyje už Ventos, už visiems žemaičiams šventos upės, liepos mėnesį tradiciškai susirenkantys kalviai, tapytojai ir šamoto skulptūrų kūrėjai Užvenčiui palieka dovanų – per plenero savaitę sukurtus darbus.
Šiemet Užventis, kurį Lietuvoje ir pasaulyje garsina kalviškosios kryždirbystės tradicijos bei vienintelis mūsų šalyje šamoto skulptūrų parkas, mintimis buvo su Ukraina.
Istorinėje dvaro liepų alėjų sankirtoje, kuria kadaise vaikščiojo Nepriklausomybės Akto signataras Jonas Smilgevičius ir rašytoja Marija Pečkauskaitė-Šatrijos Ragana, iškilo nauji vartai į parko širdį: dvi grakščios ąžuolo kolonos. Ant vienos jų jau įkurdintas net 16-os kalvių bendras kūrinys – kalviškos saulėgrąžos Ukrainai. Gėles, tapusias svarbiu nacionaliniu Ukrainos simboliu, į vieną puokštę kalviai sujungė metalinėmis juostomis, papuoštomis ukrainiečių tautiniuose drabužiuose siuvinėjamais vyšyvankos raštais.
„Nagrinėtose vyšyvankose, ornamentikoje aptikau nemažai bendrų bruožų su lietuviškų tautinių juostų raštais, tik ukrainietiški yra bent keturis kartus intensyvesni, tankesni. Kartu su kolegomis pradėjus kurti kalviškąsias saulėgrąžas Ukrainai ir besidomint šia tema giliau, apie panašius archetipus man patvirtino ir menotyrininkai“, – pasakojo vienas plenero ir meno dirbtuvių „Užventis MENE XIII. 2022“ kūrėjų, kalvių kalvis mažeikiškis Virgilijus Mikuckis.
Vaizdo įrašas iš Užvenčio 2022 m. plenero >
Užvenčio kraštotyros muziejaus informacija
Justinos Knyzelytės nuotraukos