2024-ieji – Lietuvos dainų šventės 100-mečio metai, tad didžioji dalis Žemaitijos kultūros centrų, meno kolektyvų nuo pat metų pradžios prioritetą teikė pasirengimui šiam jubiliejui skirtai visos Lietuvos Dainų šventei „Kad giria žaliuotų“ – mokėsi jos repertuaro, dalyvavo šventės rengėjų organizuotose meno kolektyvų peržiūrose, pasitiktiniuose Dainų šventės renginiuose, regioninėse dainų šventėse ir kituose renginiuose, kurie buvo įvardijami kaip šių metų Lietuvos Dainų šventės generalinės repeticijos.
Balandžio 20-ąją gamtą mylinčius kultūros žmones sutelkė Valstybinių miškų urėdijos, Lietuvos nacionalinio kultūros centro ir Aplinkos ministerijos inicijuota miško ir ąžuolų sodinimo akcija „Kad giria žaliuotų“, kuri pat buvo skirta Lietuvos dainų šventės šimtmečiui. Tą dieną daug medelių pasodinta ir išlikusių dvarų sodybų parkuose Akmenės, Jurbarko, Kelmės, Klaipėdos, Kretingos, Mažeikių, Palangos, Tauragės, Plungės, Rietavo, Skuodo, Šiaulių, Šilalės, Šilutės, Šiaulių, Tauragės bei Telšių savivaldybėse. Kultūros darbuotojų dėka ši akcija įprasminta ir įspūdingomis šventėmis, per žemaičių kraštą nuvinijusiosmis skambiomis dainomis ir įvairiais kultūriniais renginiais. Tai tapo gražiu pavyzdžiu, kaip buvusių dvarų sodybų erdvės, jose esantys parkai, jų fragmentai gali būti panaudojami organizuojant krašto gyventojų kultūrinį gyvenimą, pritaikomi jų poreikiams ir koks gali būti glaudus kultūros centrų ir dabartinių dvaro sodybų šeimininkų bendradarbiavimas.
Akmenės rajonas
Birželio 15 d. gausų būrį vietos žmonių ir jų svečių šiemet sutraukė Papilės parke (Akmenės raj.) vykusi tradicinė Antaninių šventė. Na o jau kitą dieną – birželio 16-ąją į tame pačiame rajone esančius Kruopius, kur ??? garsėjo >??? Valdomas didžiulis dvaras, scenos mėgėjus subūrė Bronelės Petrylaitės ir Zigmo Petraičio etnografinėje sodyboje vykusi Klojimo teatrų šventė.
Jurbarko rajonas
Jurbarko rajonas garsėja ne tik buvusių didikų Vasilčikovų dvaro sodyboje veikiančiais Jurbarko krašto ir skulptoriaus Vinco Grybo muziejais, turtingomis jų ekspozicijomis, parodomis, vykstančiomis įdomiomis edukacijomis, bet ir šio dvaro parko erdvėse vykstančiais ilgam įsimenančiais renginiais.
Balandžio 15-ąją buvo minima Pasaulinė kultūros diena (Pasaulinė meno diena). Ta proga Jurbarko kultūros centras pakvietė į Jurbarko dvaro parke vykusią gražią ceremoniją – 2024 m. šimtmetį mininčios Lietuvos dainų šventės „Kad giria žaliuotų“ įamžinimui skirto ąžuoliuko sodinimą.
Birželio 15 d. šimtai rajono gyventojų ir svečių dalyvavo Jurbarko dvaro parkegilias, kasmet atnaujinamas tradicijas. Pagrindinis šventės tikslas – stiprinti Jurbarko, Pagėgių, Šilalės, Tauragės rajonų savivaldybių kultūrinį tapatumą ir įvairiapusį bendradarbiavimą.
Birželio 23 d. Jurbarko dvaro parkas vėl sutraukė gausybę žmonių – čia vyko XI vyresniųjų liaudiškų šokių festivalis „Mituvos sūkuriai“ ir tradicinės Joninės.
Jurbarko rajono Vytėnų gyvenvietė garsėja čia nuo 2009 m. restauruojama, ant aukšto Nemuno kranto stovinčia renesanso stiliaus reprezentacine Panemunės pilimi, kurią supa 15,62 ha dydžio, kaskadiniais tvenkiniais ir čia augančiais šimtamečiais medžiais užburiantis parkas. Jau kuris laikas pilis ir parkas yra Vilniaus dailės akademijos (VDA) žinioje. Kaip ankstesniais, taip ir šiais metais jau restauruotose pilies erdvėse veikia viešbutis, restoranas, muziejus. Atvykstantiems smalsuoliams rengiamos ekskursijos po istorine erdves, parodoms skirtose erdvėse vyksta studentų darbų parodos, puikiai įrengtoje konferencijų salėje – simpoziumai, mokslinės konferencijos, seminarai, diskusijos, paskaitos. Veikia ir į pilies muziejines erdves integtruota VDA Panemunės pilies galerija, kurioje eksponuojamos šiuolaikinio meno parodos.
VDA, organizuodama pilyje kultūrinius renginius, bendradarbiauja su Jurbarko kultūros centru. Šiemet tokio bendradarbiavimo gražiu pavyzdžiu tapo čia vykstantis Panemunės pilies senosios muzikos festivalis. Balandžio 6 d. jo rengėjai pakvietė į koncertą „Dvarų muzika XVII a. Prancūzijoje „Air de Cour šokių ritmu“. Jo metu koncertavęs profesionalus ansamblis „Chiaroscuro“, atlikdamas Prancūzijos monarchų Liudviko XIII ir Liudviko XIV laikų kūrinius, klasikinės muzikos gerbėjams atskleidė XVII a. Prancūzijos dvarų muzikos grožį.
Gegužės 4 d. šioje pilyje vėl vyko Senosios muzikos festivalio renginys – kartu su Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai darbuotojais suorganizuotas edukacinis koncertas „Muzikinis pasakojimas apie Barborą Radvilaitę“, skirtas vaikams ir visai šeimai. Jo metu skambant Renesanso muzikai šešėlių teatro lėlės ir koncerto dalyviai klausytojams papasakojo istoriją apie Barborą Radvilaitę, tapusią Lietuvos didžiąja kunigaikštiene ir Lenkijos karaliene.
Birželio 2 d. kitame Panemunės pilies senosios muzikos festivalio renginyje vyko Renesanso ir baroko epochų vokalinės ir instrumentinės muzikos koncertas „Bella mia quesro mio core“, skirtas Tėvo dienai.
Kelmės rajonas
Šiemet Gruževskių giminei priklausę Kelmės dvaro rūmai, kuriuose veikia Kelmės krašto muziejus, renovuojami, tačiau kai kurie renginiai čia vyksta.
Balandžio 7 d. dvaro sodyboje šurmuliavo linksma ir blynais kvepianti, žemaitiškų ličynų ir spalvingais persirengėlių kostiumais, jų šėlionėmis dalyvių atmintin įstrigusi Atvelykio šventė.
Šiemet Kelmė švenčia savo 540-ies metų sukaktį. Dalis tai progai skirtų renginių vyksta Kelmės krašto muziejaus patalpose. Vienas iš svarbiausių – mokslinė konferencija „Kelmei – 540“ čia buvo surengta balandžio 26 dieną. Ji vyko dvaro rūmų rūsyje esančioje konferencijoms, seminarams, koncertams, edukaciniams užsiėmimams ir kt. renginiams pritaikytoje erdvėje.
Daug lankytojų būrio dvaro sodyba sulaukė gegužės 18 d. vykstant tarptautinei akcijai „Europos muziejų naktis 2024“. Muziejuje vyko įdomūs edukaciniai užsiėmimai buvo parodyta penktojo respublikinio linijinių šokių festivalio programa „Pavasario ritmai“.
pristatyta paroda „Medaliai iš unikalios Kelmės dvarininkų Gruževskių numizmatinės kolekcijos“, saugomos Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, vyko ir kiti renginiai.
Liepos 6-ąją gyventojų vėl bus laukiama Kelmės dvaro sodyboje. Tą dieną čia vyks Teatro ir muzikos šventė.
Vykstant Kelmės krašto muziejaus centrinio pastato renovacijai, daug renginių organizuojama jo padalinyje – Užvenčio dvaro sodyboje, kurioje yra gyvenusi rašytoja Marija Pečkauskaitė-Šatrijos Ragana, 1918 m. vasario 16 d. priimto Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras Jonas Smilgevičius.
Šiemet Kelmės krašto muziejininkai, įsijungę į Lietuvos muziejų kelio „Europos ženklai Lietuvoje: Renesansas“ programą, birželio 8-ąją istorija besidominčius bičiulius pakvietė į ekspediciją „Renesanso paieškos Užvenčio krašte“. Jos metu aplankyta buvusio Želvių (Želvos) dvaro sodyba. Žinoma, kad dvaro rūmai čia jau stovėjo 1634 m., tad dvarvietėje Renesanso paieškoms pagrindo tikrai yra.
Birželio 11 d. Užvenčio kraštotyros muziejuje atidaryta Lietuvos Dainų šventės 100-mečiui skirta paroda „Tautinio šokio istorija Užvenčio krašte“.
Klaipėdos rajonas
Žemaitijos etnografiniam regionui priklauso tik dalis Klaipėdos rajono teritorijos bei jo centras Gargždai. Dvarų sodybų čia nedaug, o ir esančiose nekilnojamojo kultūros paveldo nėra daug išlikę. Šių vietų gyventojai puoselėja senąsias krašto kultūrinio gyvenimo tradicijas, neužmiršta jie ir dvarų, domisi jų istorija ir gaivina jų kultūrinio dyvenimo tradicijas. Tai pasakytina ir apie Vėžaičių kultūros centrą, kuris veikia 2013 m. rekonstruotose dvaro arklidėse. Jis renka, kaupia ir populiarina Vėžaičius nuo XVIII a. antrosios iki XX a. 4-ojo dešimtmečio vidurio dvarą valdžiusios grafų Volmerių giminės istoriją. Na o šiemet birželio 15 ir 18 dienomis kultūros centras nudžiugino Vėžaičių dvaro sodybos parke vykusiu renginiu „Tapymas su Volmerytėmis“, kurio dalyviams buvo puiki proga ne tik pasimokyti tapyti, pademonstruoti savo talentus, bet ir daugiau sužinoti apie Vėžaičius valdžiusius Volmerius.
Kretingos rajonas
Kai kalbame apie svarbiausius kultūros renginius, kurie sukviečia žmones į Kretingos rajone esančias senąsias dvarų sodybas, pirmiausiai paminime tai, kas vyksta Kretingos grafų Tiškevičių rūmuose, prie jų esančiame Žiemos sode ir iki mūsų dienų išlikusiame puikiai tvarkomame didžiuliame dvaro parke. Paskutiniais metais jis sulaukia itin daug lankytojų. Žmones traukia čia veikiančios įdomios, profesionaliai parengtos ekspozicijos, parodos, galimybė pasidžiaugti šimtamečiais parko medžiais, sodyboje vykstantys kultūros renginiai. Daugelis jų yra puikus ilgamečio Kretingos kultūros centro ir Kretingos muziejaus bei kitų miesto ir rajono įstaigų ir organizacijų bendradarbiavimo rezultatas. Ne išimtis – ir šiemet čia gegužės 29–birželio 1 dienomis vykęs jauniausio tarptautinio džiazo festivalis „Kretinga JAZZ’2024“ Lietuvoje, pirmą kartą organizuotas Kretingoje. Dalis festivalio renginių vyko muziejaus Baltojoje salėje ir prie muziejaus Dvaro saldaininės. Čia įvairių žanrų muziką atliko jauni ir kūrybingi džiazo atlikėjai iš Lietuvos ir užsienio.
Muziejaus erdvės buvo įveiklintos ir birželio 7–8 dienomis mieste vykstant Kretingos miesto šventei, įgyvendinant menų projektą „Kretingos meno įvykis“. Į jo programą įtraukta dailininko Nojaus Petrausko kūrybos darbų paroda ir lauko ekspozicija „Kitapus“ birželio 7 d. buvo atidaryta muziejuje.
Kretingos dvaro parke kasmet vyksta ir įvairių kalendorinių švenčių renginiai. Daug muzikos gerbėjų kasmet į muziejų ir į jį supantį parką sutraukia čia ir organizuojamo Kretingos dvaro menų festivalio „Mėnuo su žvaigžde čia būti norėjo“ renginiai. Šiemet šis festivalis čia turėtų vykti jau dešimtą kartą.
Mažeikių rajonas
Intensyvus Mažeikių miesto kultūrinis gyvenimas. Rajone išlikusių, didelio visuomenės dėmesio sulaukiančių dvarų nėra daug. Reprezentatyviausias – nuo XVI a. žinomas Renavo (ankstesnis pavadinimas Gaurų) dvaras, kurio paskutiniai savininkai buvo baronai Rönės. Dabar čia veikia Renavo dvaro muziejus. Paskutiniais metais šiuose rūmuose vyksta daug Mažeikių rajono kultūrinį gyvenimą reprezentuojančių renginių.
Pavasarį įspūdingu mėlynu žibučių kilimu pasidengia dvaro sodybos centro prieigos, prie Varduvos upės augančio miško parko dalis. Muziejininkai įvertino tą faktą ir čia jau ne pirmi metai organizuoja daug dalyvių pritraukiančią Žibučių žydėjimo šventę. Šiemet tokia vyko balandžio 20-ąją.
Renavo dvaro sodyboje kasmet vyksta ir visuomenės dėmesio sulaukiantys, įtraukiantys svarbiausių kalendorinių švenčių renginiai, šį dvarą vis dažniau atranda ir muzikantai, kurie čia ypač laukiami vasarą dvaro rūmų terasoje.
Palanga
Didelė dalis Palangos kultūros centro ir kurorte veikiančių muziejų organizuojamų renginių vyksta prie Birutės kalno esančioje grafų Tiškevičių dvaro sodyboje – ten atgaivą širdžiai ir kūnui teikiančiame Birutės parke (dar žinomame ir Palangos botanikos parko vardu), XIX a. pab. pastatytuose rūmuose, kuriuose nuo 1963 m. veikia Palangos gintaro muziejus, ir kituose XIX–XX a. I p. grafams Tiškevičiams priklausiusiuose pastatuose. Vienas jų – prieš keletą metų atstatytas senasis kurorto kurhauzas, kuriame dabar veikia Palangos kultūros centras. Kitas – renovuota grafienei Sofijai Tiškevičienei priklausiusi vila „Anapilis“ (čia lankytojams svetingai duris atveria Palangos kurorto muziejus). Senasis kurorto parkas, esantis į pietvakarius nuo Basanavičiaus ir Vytauto gatvės sankirtos, jau Tiškevičių laikais tapęs vilų ir pensionatų kvartalu, taip pat kultūros žmonių nepamirštas. Šio buvusio parko teritorijoje stovi ir prieš keletą metų atnaujinta Palangos koncertų salė.
Palangoje paskutiniais metais daugėja tradicinių, daug dalyvių pritraukiančių kultūros renginių. Dalis jų vyksta grafų Tiškevičių laikais ir ne be jų pastangų suformuotoje ir išpuoselėtoje kurorto dalyje. Vienas tokių tradicinių renginių, kasmet į Palangą sukviečiančių vis didesnį būrį pailsėti, papramogauti ir pasigydyti atvykstančių gyventojų, yra nuo 2003 m. vasario mėnesį J. Basanavičiaus gatvėje vykstanti Stintų šventė „Palangos stinta“, kurios metu ne tik skanaujama šviežiai sugauta ir įvairiausiai paruošta stinta, bet ir vyksta daugybė šventės dalyvių dėmesį patraukiančių kultūrinių renginių.
Palangos krašto tradicijų puoselėtojai, susibūrę į folkloro ansamblį „Mėguva“, Lietuvoje aktualizavo, atgaivino balandžio mėnesį švenčiamas Jurgines, kurių tradicija jau yra įtraukta į Lietuvos Nematerialaus kultūros vertybių registrą. Palanga yra įsipareigojusi ne tik puoselėti, bet ir populiarinti šią šventę. Čia kasmet balandžio mėnesį vyksta Gamtos ir Jurginių papročių festivalis „Jurgi, paduok raktus“, kuriame kviečiami dalyvauti ir suvažiuoja folkloro kolektyvai iš visos Lietuvos. Šiemet festivalis buvo surengtas balandžio 23–28 dienomis ir šurmuliavo visame mieste. Pagrindiniai jo renginiai vyko jau minėtame kurhauze, jo prieigose, Birutės parke, ant Birutės kalno, Vytauto gatvėje ir kurorto aikštėse bei gatvėse.
Jau daug metų kurorte, atskirose jos bendruomenėse gražiai ir išmoningai švenčiamos ne tik Jurginės, bet ir kitos svarbiausios kalendorinės šventės, tarp jų ir Velykos, Joninės (Rasos), Žolinė, Lygiadienis, Visi šventieji, Kalėdos, Naujieji metai, Trys Karaliai.
Seniausias tradicijas Palangoje turi kurortinio sezono atidarymo šventė-festivalis. Šiemet jis vyko gegužės 31–birželio 2 dienomis ir buvo skirtas 200 metų sukakčiai kaip Palangos dvarą įsigijo grafai Tiškevičiai. Jis buvo apvainikuota gražiu pavadinimu „Myliu Palangą“. Festivalio organizatoriai jo dalyviams šį kartą pasiūlė didelį koncertų, parodų, kitų kultūrinių ir sportinių renginių programą. Šventės metu vyko ir tradicinis kermošius „Palangos Juzė“, Palangos gintaro muziejus parengė ir išeksponavo stendinę lauko parodą „Grafų Tiškevičių šeimos istorijai Palangoje – 200 metų“.
Prasidėjus kurortiniam sezonui, Palangoje suskamba dūdos, Birutės parke atstatytoje rotondoje vyksta renginių ciklo „Dūdų vasara“ pučiamųjų instrumentų orkestrų koncertai, pratęsiantys daugiau kaip kaip prieš šimtmetį grafų Tiškevičių iniciatyva kurorte pradėtą tokių koncertų tradiciją.
Klasikinės muzikos gerbėjai, planuodami savo atostogas Palangoje, dažniausiai renkasi rugpjūčio mėnesį, kai čia pavakariais Palangos Birutės parke, Gintaro muziejaus pietinėje terasoje, vyksta „Nakties serenadų“ koncertai.
Įsitvirtino kurorte ir jos kultūros darbuotojų sumanyta, baigiantis vasaros kurortiniam sezonui (dažniausiai rugsėjo mėnesio pradžioje) organizuojama Birutės parko diena, kuri kasmet skiriama vis kitai temai. Renginio metu vyksta teatralizuoti renginiai, spektakliai, folkloro kolektyvų koncertai, demonstruojama dailininkų ir floristų kūryba, gyvai pristatoma parko istorija ir kt. Na o pasibaigus vasarai, palangiškiai ir jų svečiai pakviečiami į šventę „Palangos stalas“, kurioje yra gera proga paminėti tarptautinę Turizmo dieną, pasidžiaugti vasaros darbais, pasiekimais.
Rudens pradžioje kurorte vyksta ir tarptautinis liaudiškų šokių festivalis „Palangos miestely“, jo metu šurmuliuoja ir tautodailininkų bei amatininkų mugė.
Viena iš naujausių kurorto kultūrinių tradicijų – restauruotame kurhauze organizuojami didele muzikos žanrų įvairove stebinantys koncertų ciklai „Muzikos vakarai kurhauze“.
Daug šio ciklo koncertų čia vyko ir šių metų pavasarį. Minint 200 metų sukaktį kaip grafai
Kitas įsimintinas renginys, šiemet jau įvykęs Palangoje, – tai birželio 1 d. Palangos kurhauze žiūrovus nudžiuginusi atvira 100-mečio Dainų šventės generalinė repeticija, kurioje Jurbarko kultūros centro Skirsnemunės skyriaus teatras „Pakeleivis“, Palangos kultūros centro Grubusis teatras ir Prienų teatras „Langas“ vadino Keturakio komediją „Amerika pirtyje“.
Na o grafų Tiškevičių rūmuose nuo pat metų pradžios visus, kas domisi gintaru, kviečia į šių rūmų ir gintaro istoriją, jo panaudojimo galimybes pristatančią ekspoziciją ir šiame muziejuje rengiamas trumpalaikes parodas, vykstančius edukacinius užsiėmimus ir kitus renginius. Kurorto muziejus Palangoje dar visai naujas, bet turi įspūdingą kurorto istoriją pristatančią ir visus metus veikiančią ekspoziciją. Čia lankytojų laukia ir įvairios parodos, jie kviečiami ir į s koncertus, kitus renginius.
Palanga garsėja ir čia vykstančiais tarptautiniais M. K. Čiurlionio muzikos festivaliais. Šiemet jis čia vyks jau dvyliktą kartą. Koncertai liepos 5–19 dienomis muzikos gerbėjus kvies į Palangos kurhauzo salę, Palangos koncertų salę ir į Birutės parką.
Plungės rajonas
Šis rajonas turi tris naujai atgimusias, išskirtiniais kultūriniais renginiais garsėjančias ir didelio kultūros žmonių dėmesio sulaukiančias dvarų sodybas – Plungės kunigaikščių Oginskių, Platelių grafų Šuazelių ir Bukantės, kuriame gimė rašytoja ir visuomenės veikėja Julija Beniuševičiūtė Žymantienė-Žemaitė.
Šiemet birželio 22 d. Plungės kunigaikščių Oginskių dvaro sodyboje, kurioje veikia Žemaičių dailės muziejus, vyko šventinė ceremonija, kurios metu atidaryta jau IX Pasaulio žemaičių dailės paroda. Ji veiks ir žemaičių meną (dailę, skulptūrą, fotografiją, tarpdisciplininius menus) reprezentuos iki pat gruodžio mėnesio pabaigos.
Plungės dvaro sodyboje rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais šio dvaro sodyboje vyksta tradicinis ir itin didelio muzikos gerbėjų bei atlikėjų dėmesio sulaukiantis tarptautinis Mykolo Oginskio muzikos festivalis.
Šio dvaro sodyba garsėja savo didžiuliu, neseniai renovuotu, rūmus juosiančiu, Babrungo upės pakrantėmis vingiuojančiu, su miestu tiesiogiai susisiekiančiu, gražiai tvarkomu parku, kuriame akį traukia ne tik šimtamečiai medžiai, tvenkiniai, paskutiniais metais gražiai sutvarkyta Babrungo pakrantė, bet ir parke esančios įspūdingos skulptūros, kiti mažosios architektūros objektai. Tad netenka stebėtis kad šios sodybos viešosios erdvės traukia ir kitų miesto įstaigų, organizuojančių kultūros renginius, dėmesį. Muziejus ir dvaro sodybos teritorijoje (restauruotoje dvaro laikrodinėje ir oranžerijoje) veikianti Plungės rajono savivaldybės biblioteka mielai su jomis bendradarbiauja. Taip į šią dvaro sodybą atkeliauja daug mieste vykstančių svarbiausių meno festivalių ir kitų švenčių renginiai.
Balandžio 12 d. plungiškiai buvo pakviesti į mieste organizuojamą šimtmetį menančios dainų šventės renginį Dainų šventės žygį, kuris, prieš tai aplankęs 8 miestus ir suvienijęs daugiau kaip 50 Lietuvos savivaldybių, stabtelėjo devintoje stotelėje – Plungėje. Tos dienos pavakary prie Mykolo Oginskio dvaro rūmų vyko dainų šventės dalyvių iš Plungės miesto ir rajono ąžuolų sodinimo ceremonija, šventę vainikavo folkloro ansamblių pasirodymai ir dalyvių bei plungiškių eisena su šių metų dainų šventės simboliu inkilu iki Senamiesčio aikštės.
Gegužės 18 d. Tarptautinės Europos muziejų nakties metu Plungėje vyks Teatro dienos dalyvių pasirodymai. Tai išskirtinė proga pirmiems pamatyti dalį Teatro dienos programos, kurią pristatys penkiolikos Lietuvos mėgėjų teatrų aktoriai.
Gegužės 18-ąją artėjančios respublikinės Dainų šventės Teatro dienos programos dalis „Atgijusios ekspozicijos“ vyko Plungės kunigaikščio Mykolo Kleopo Oginskio rūmuose. Tą dieną čia Mažeikių rajono savivaldybės kultūros centro Juozo Vaičkaus Skrajojamasis teatras (rež. Martynas Januška) pristatė interpretaciją iš spektaklio „Bona Sforca. Atsisveikinimas“, sukurtą pagal Liucijos Armonaitės pjesę. Rūmuose buvo galimybė susitikti teatro aktorius, trumpam tapusius rūmų gyventojais ir atgaivinusius nebylias rūmų menes. Sekant istorine tiesa buvo pabandyta atkurti XVI a. lėlių teatro pasirodymą, atvykėlių artistų iš Italijos Commedia dell‘arte vaidinimą, šokių ir dainavimo repeticijas, skirtas dvarininkų pramogoms. Salėse atgijo interesantai, bibliotekoje – Lietuvos istorinės asmenybės. Privatūs kambariai prisipildė paslaptingo šnabždesio, o sienos tapo skaitomų senovinių rankraščių liudininkėmis. Lankytojus pasitiko ir po sales lydėjo paslaptingieji bufonai.
Birželio 14–16 dienomis mieste vykstant tarptautiniam folkloro festivaliui ,,Saulelė raudona“ (šis festivalis buvo vienas iš pagrindinių Plungės miesto šventės akcentų), Plungės Oginskių dvaro sodyba taip pat nebuvo pamiršta. Šventės metu miestelėnai ir jų svečiai Plungės dvaro parke turėjo galimybę pamatyti unikalią Žemaitiško rašto, teksto ir gamtos instaliaciją, kuri buvo sukurta įprasminant Žemaitijos savivaldybių paskelbtus Žemaitiško rašto metus.
Plungės rajono Bukantės dvaras garsėja ir šiemet lankytojus traukia ne tik atnaujintais, atstatytais sodybos pastatais, ten veikiančiomis puikiai įrengtomis ekspedicijomis, bet ir čia organizuojamais tradicinių kalendorinių švenčių renginiais, žemaičių kulinarinio paveldo puoselėjimu ir populiarinimu.
Na o Platelių dvaras, kurio atnaujintų ir įveiklintų pastatų šeimininkė yra Žemaitijos nacionalinio parko direkcija, plačiai žinomas čia organizuojamomis Užgavėnių, Joninių šventėmis. Į jas suvažiuoja šimtai pramogautojų iš visos Lietuvos. O kur dar atkurtose dvaro sodybos arklidėse veikiantis vienintelis Lietuvoje Užgavėnių kaukių (žemaitiškai – ličīnu) muziejus, kuriame lankytojų gausu visais metų laikais. Ne išimtis ir yra šie metai. Atstatytame Platelių dvaro svirne veikia Žemaitijos nacionalinio parko ekspozicija, kurioje lankytojų laukia pažintis su senųjų Platelių, Pilies salos, Platelių dvaro istorija, šio žemaičių krašto etnografija. Čia veikia ir moderni gamtos ekspozicija, yra nuolat keičiamų parodų salė.
Rietavo savivaldybė
Rietavo kultūros centras veikia viename iš renovuotų Rietavo dvaro sodybos pastatų. Šalia jo – atstatytas Oginskių įkurtos pirmosios profesionalios muzikos mokyklos pastatas, kuriame jau apie trys dešimtmečiai šeimininkauja Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejus. Miestas nedidelis, tad šio dvaro sodyba, ypač pavasarį, vasarą ir rudenį, tampa bet kurio Rietave vykstančio didesnio kultūrinio renginio patrauklia viešąja erdve, buriančia šio miesto ir jo apylinkių kultūra besidominčius gyventojus.
Švenčiamos Užgavėnės, Joninės, atvykai į Rietavą, suk į dvaro parką – ten visada rasi puikiai laiką leidžiančius žemaičius ir jų bičiulius. O kur dar tradicinės, kasmet vykstančios Paveldo dienos, įvairios tradicinės muzikos šventės, kapelų, folkloro ansamblių koncertai, muziejaus renginiai!
Šiemet birželio mėnesį Rietavo dvaro parke didelio žiūrovų dėmesio sulaukė čia vykę muzikiniai romantiški vakarai.
Neaplenkė šio dvaro sodybos ir šiemet pavasarį Lietuvoje organizuota miškasodžio akcija „Kad giria žaliuotų“. Jos metu dvaro parke buvo pasodintos penkios gudobelės, kurios primins šiemet minimos jau šimtmetį skaičiuojančios Lietuvos dainų šventės tradiciją.
Skuodo rajonas
Buvusio dvaro sodyboje veikia ir Skuodo muziejus. Jis šiemet didelio lankytojų būrio sulaukė gegužės 18-ąją – tarptautinės Muziejų nakties akcijos metu, kai čia vyko laisvas muziejaus lankymas spalvotų žibintų šviesoje, nemokama edukacija, pasiklydusių eksponatų paieška ir kiti renginiai.
Šiaulių rajonas
Šiaulių rajone esanti Kurtuvėnų dvaro sodyba – viena seniausių dvarviečių Lietuvoje, savo istoriją rašanti nuo XV amžiaus. Ją yra valdę Lietuvos didikai Kęsgailos, Karpiai, Nagurskiai, Pliateriai-Zyberk, Skaševskiai, Tiškevičiai. Autentiškai atkurtame dvaro sodybos komplekse yra oficina, svirnas, žirgyno arklidės, kumetynai, sodininko namas, tvartai, kalvės ir keletas kitų statinių, kuriuos juosia parkas. Jame yra išlikusių tvenkinių. ita ą sudaro parkas su tvenkiniais. Vertingiausias statinys – unikalus XVIII a. pastatytas, dabar kultūrinei veiklai pritaikytas barokinis medinis svirnas. Čia veikia galerija, rengiamos parodos. Labiausiai šį dvarą garsina sodyboje vasaros laikotarpiu vykstantys Kurtuvėnų teatrų festivaliai-konkursai „Kartu“. Šiemet toks renginys čia liepos 20–21 dienomis vyks jau dvidešimt ketvirtą kartą.
Svarbus kultūros centras veikia ir atkurtuose 1811–1812 m. Prūsijos meistrų pastatytuose Šiaulių rajono Kuršėnų dvaro rūmuose. Nuo 2006-ųjų čia veikia Šiaulių rajono savivaldybės etninės kultūros ir tradicinių amatų centras, kuriame vyksta edukaciniai užsiėmimai, organizuojamos ekskursijos.
Birželio 1 d. Šiaulių miesto centrinio parke, kurio istorija yra susijusi su grafų Zubovų giminės Šiauliuose turėto dvaro istorija, vyko regioninė dainų šventė „Teka saulelė“. Programoje skambėjo 100-mečio jubiliejų mininčios Dainų šventės „Kad giria žaliuotų“ Dainų dienos „Kad giria žaliuotų“ ir Pučiamųjų instrumentų orkestrų koncerto „Vario audra“ dainos.
Šilalės rajonas
Šilalės rajone žymiausias – Dionizo Poškos Baublių muziejus, veikiantis Bijotų kaime, čia buvusio dvaro sodybos teritorijoje. Šis muziejus šiemet aktyviai įsijungė į tarptautinės Muziejų nakties akcijos renginius, o gegužės 24 d. grožinės literatūros gerbėjus pakvietė į tarptautinio, jau 60-ąjį kartą Lietuvoje organizuoto poezijos festivalio „Poezijos pavasaris“ renginį, kurio metu skambėjo ne tik eilės, bet gražiai buvo pagerbtas ir Šilalės rajono savivaldybės kasmet skelbiamo literatūrinio Dionizo Poškos konkurso šių metų laureatas Justinas Kubilius, kurio žemaitiškai parašyta knyga „dā dongou nematont, bet žemē jau žėnont“ buvo išspausdinta pernai (knygą išleido Regionų kultūrinių iniciatyvų centras).
Tauragės rajonas
Balandžio 20 d. penkis mėnesius trukęs ir vienuolika miestų aplankęs Dainų šventės žygis per Lietuvą finišavo įspūdingoje Tauragės rajono vietoje – Pagramančio regioniniame parke. Šiose vietose žmonių gyventa jau I tūkstantmetyje, o Akmenos upės slėnyje, tarp Tauragės ir Šilalės įsikūręs Pagramantis rašytiniuose šaltiniuose minimas nuo XVI a. LDK laikais čia buvo Žemaičių vyskupui Jonui Domininkui Lopacinskiui priklausęs dvaro centras. Na o balandžio 20-ąją Pagramantis tapo vieta, šio krašto žmonėms ir jų svečiams priminęs turtingą šių žemių dainų švenčių istoriją. Renginio metu koncertavo iš įvairių šio krašto vietovių suvažiavę choristai, šokėjai, muzikantai.
Tauragėje paskutiniais metais savo puikiomis šiuolaikinėmis, informatyviomis ekspozicijomis, parodomis, įtraukinčiais renginiais, įgyvendinamais tęstiniais projektais didelio lankytojų dėmesio sulaukia Tauragės pilyje veikiantis Tauragės krašto muziejus „Santaka“.
Gegužės 18-ąją jis, kaip ir visi kiti Žemaitijos krašto muziejai, dalyvavę tarptautinės Muziejų nakties akcijoje, lankytojams svetingai ekspozicijų ir parodų sales. Čia vyko ir daug specialiai tai nakčiai suorganizuotų renginių.
Tauragės muziejus jau keletą metų uždarose ir atvirose miesto erdvėse organizuoja tęstinį festivalį „Kvadratu“. Jo šių metų tema – „Kartų polilogas“. Festivalis vyksta gegužės–spalio mėnesiais. Jo programoje – parodos, meninės akcijos, koncertai, ekskursijos, edukaciniai užsiėmimai ir kt.
Telšių rajonas
Balandžio 5–8 d. Žemaitijos miestuose, miesteliuose, didesniuose kaimuose, buvusių dvarų sodybų parkuose vyko Atvelykio, Vaikų Velykėlių, Gandrų sutiktuvių švenčių renginiai. Jie aplankė ir Telšių rajone išlikusių Džiuginėnų, Brėvikių, Pavirvyčio, Biržuvėnų dvarų sodybas.
Balandžio 10 d. po atnaujinimo vėl duris lankytojams atvėrė mediniai Biržuvėnų dvaro rūmai, kurie anksčiau, kaip ir visa unikali šio dvaro sodyba, nuo 1670 m. iki sovietų okupcijos priklausė žemaičių bajorų Gorskių giminei. Šiemet rūmus valdyti perduota Žemaitijos turizmo informacijos centrui. Jis čia įkūrė Menų ir edukacijų centrą. Rūmuose veikia dvaro buvusių valdytojų Gorskių ekspozicija, rengiamos parodos, plėtojama edukacinė veikla, vyksta iškilių datų paminėjimai, knygų pristatymai , poezijos skaitymai, net santuokos ceremonijos.
Telšių rajone tai vienintelė visuomenės poreikiams pritaikyta iki mūsų dienų išlikusi, atnaujinta Žemaitijos didikams anksčiau priklausiusi dvaro sodyba.
Balandžio 20 d. Ryškėnuose, kurie garsėja tautodailininko, Žemaitijos garbės Krivio, Žemaičių baltų religinės bendruomenės „Šatrijos Romuva“ įkūrėjo Adolfo Gedvilo (1935–2017) savo sodyboje įkurtu muziejumi (Žemaičių karaliaus Ringaudo dvaru), vyko ąžuolo sodinimo akcija, skirta 100-metį mininčios Lietuvos Dainų šventės „Kad giria žaliuotų“ įamžinimui ir respublikinis liaudies muzikos festivalis, koncertas „Žydintis Jurginų botagėlis“. Jų dalyviai neaplenkė ir minėto Ringaudo dvaro, kur juos maloniai pasitiko sodybos šeimininkė Magdutė Gedvilienė.
Nuotraukoje – Vėžaičių dvaro sodyboje vykusio renginio „Tapymas su Volmerytėmis“ reklaminio plakato fragmentas
Parengė Mindaugas Jonaitis