Tauragės kultūros rūmuose nuo 2026 m. vasario 2 d. iki kovo 11 d. eksponuojama „Vinco Grybo memorialinio muziejaus Suaugusiųjų dailės studija“ jungtinė, visų šioje studijoje dalyvaujančių narių tapybos darbų paroda „Savistabos genezė“. Parodos pristatymas vyks vasario 16 d. 13:30 val.
***
Studijos vadovė Rasa Grybaitė pažymi, kad „Suaugusiųjų dailės studija kaip nuoseklioji dailės edukacinė programa veikia nuo 1999 m. skulptoriaus Vinco Grybo memorialiniame muziejuje Jurbarke. Šiuo metu jai priklauso 21 suaugusiųjų dailės mėgėjų ir profesionalų. Per eilę metų suaugusieji šioje studijoje yra vykdę daugybę pačių įvairiausių meno projektų, sukūrė instaliacijų, objektų, surengė daugiau kaip 100 parodų, kurios buvo pristatytos ne tik Jurbarke, bet ir kituose Lietuvos miestuose, bet ir užsienyje. Tauragėje eksponuojama paveikslų kolekcija buvo užbaigta suformuoti 2025-ųjų metų išvakarėse ir vainikavo 2024 metais minėtą studijos veiklos 25 metų jubiliejų.
Per ilgą, dabar jau beveik 27 metų laikotarpį, Suaugusiųjų dailės studijos narės išmoko ne tik kurti ir skirtingoje medžiaginėje terpėje realizuoti savo idėjas, bet ir pažvelgti į savo vidų, dažnai net žodžiu – garsiai įvardijant savo pačių reakcijas į kuriamą objektą. Jos išmoko stebėti save ir vertinti savo patyrimą, kontroliuoti galėjimą ir ne(iš)galėjimą. Toks reiškinys neatsirado iš karto. Reikėjo daug ką išbandyti, įsiklausyti, suprasti, kurie dalykai yra artimiausi tavo prigimčiai, charakteriui, protui ir rankai. Savistaba čia tampa ne tik metodu, bet ir kūrybine laikysena. Ji atveria nuolatinį norą bandyti, rizikuoti ir mokytis. Nors gamta sukuria tik pavienius genijus, milijonus ji apdovanoja aistra kurti ir gebėjimu suvokti, kad kiekviena patirtis yra prasminga.
Jubiliejinėje parodoje „Savistabos genezė“ pristatomi darbai, kuriuos įkvėpė viduramžių epochos architektūra ir XX a. vieno įtakingiausių Prancūzijoje gyvenusio lietuvių mokslininko komparatyvistinės estetikos bei menotyros atstovo Jurgio Baltrušaičio jaunesniojo (1903–1988) atlikti tyrinėjimai. J. Baltrušaitį ypač domino viduramžių vaizduotės poetika: iliuzinė, mistinė, pasakiška, fejerinė meninė kalba. Analizuodamas ornamentų ir skulptūrų variacijas, jis atskleidė, kad gotikinės katedros didybėje slypi įvairių kultūrų – kinų, arabų, senovės mitologijų – pėdsakai. Šios įžvalgos padeda suvokti, jog nei kultūros, nei žmogus nėra atskiros salos. Kiekviename iš mūsų telpa racionalus mąstymas ir mistinė vaizduotė, egzotika ir subtili romantika.“
Dailininkė Areta Didžionienė nurodo, kad parodos „Savistabos genezė“ kūriniai atspindi nuoseklią meninę ir vidinę moterų autorių refleksiją. Ekspozicijoje tapyba tampa savistabos įrankiu, leidžiančiu fiksuoti ne tik regimąsias formas, bet ir vidines būsenas, atminties sluoksnius bei vaizduotės impulsus. Kūriniai įkvėpti viduramžių architektūros, ornamentikos ir šviesos filosofijos, kuriose susilieja sakralumas, mistika ir struktūrinė tvarka. Ypatingą vaidmenį čia atlieka rozetės motyvas – cikliškumo, visumos ir dvasinės koncentracijos simbolis. Tapybinė raiška svyruoja tarp disciplinuotos formos ir laisvesnio potėpio, atspindinčio individualias kūrėjų patirtis. Skirtingos autorė sukūrė bendrą įstabų, vizualinį audinį, kuriame ornamentas skleidžia pagarbą istorijai ir nelieka tik dekoru, o išsiskleidžia kaip mąstymo struktūra. Autorės savo kūriniais liudija, kad kūryba yra suvokiama kaip nuolatinis tapsmas ir savęs pažinimo procesas. „Savistabos genezė“ įprasmina kolektyvinę patirtį kaip brandžią, gyvą ir atvirą dialogui su istorija bei dabartimi.
Tauragės kultūros centro informacija