Jubiliejaus proga J. Gudavičiaus tėviškėje Skliausčių kaime (Jurbarko r.) pastatytas atminimo koplytstulpis. Autorius – tautodailininkas Vaclovas Dubikaltis. Fotografas Audrius Sinkus
Pasitinkant Lietuvos dainų šventės „Kad giria žaliuotų“ šimtmetį ir minint kompozitoriaus kapelmeisterio, choro dirigento, vargonininko, pedagogo Juozapo Gudavičiaus 150-ąsias gimimo metines Jurbarko rajono savivaldybė 2023-uosius metus buvo paskelbusi, kraštiečio kompozitoriaus Juozapo Gudavičiaus metais. Tai turėjo didelę įtaką rajono meno kolektyvams, kurie ruošėsi 2024 m. Šimtmečio Dainų šventei.
Jurbarko kultūros centro vokalinis ansamblis „Jurolė“ (vadovas Laura Matuzaitė-Kairienė), Konstantino Glinskio teatras (rež. Danutė Budrytė-Samienė) tradicinius renginius (Sakralinės muzikos festivalį „Jubilate“, teatro dienos nominacijų vakarą „Vanduo“, XII tarptautinį mėgėjų teatrų festivalį „Senjorai ir jaunystė“) skyrė kompozitoriaus Juozapo Gudavičiaus atminimui.
Šio muziko atminimo vakarai vyko Eržvilko kultūros centre ir skyriuose, Jurbarko rajono bažnyčiose. Renginių metu buvo pristatomi svarbiausi jo darbai, pradedant kompozitoriaus sukurtomis giesmėmis ir baigiant teatro vakarais, kurie tapo neatskiriama Jurbarko krašto istorijos dalimi.
Jurbarko kultūros centro Konstantino Glinskio teatras puoselėja gražią tradiciją – kasmet, minint Tarptautinę teatro dieną, pakviesti jurbarkiškius į nominacijų vakarą „Vanduo“. Šiame renginyje įvairiomis nominacijomis pagerbiami Konstantino Glinskio teatro aktoriai, rėmėjai, pagalbininkai, bičiuliai. 2023 m. vykęs teatro nominacijų vakaras „Vanduo“ buvo skirtas kompozitoriaus, vargonininko, orkestrų vadovo, dramos organizatoriaus J. Gudavičiaus atminimui.
.
Iš kairės: Vytauto Didžiojo universiteto akademinis choras „Vivere Cantus“ (vadovas Rolandas Daugėla); pirmoje eilėje iš kairės: K. Glinskio teatro aktoriai Giedrė Vasilijevaitė-Jackienė ir Stasys Kliukas. Fotografas Audrius Sinkus
Renginys vyko Jurbarko krašto muziejuje. Nominantus pasveikino Vytauto Didžiojo universiteto akademinis choras „Vivere Cantus“ (vadovas Rolandas Daugėla), skirtingai, negu ankstesniais metais, nominantams skirdamas chorines dainas. Vakaro kulminacija tapo atliktas J. Gudavičiaus kūrinys „Kur giria žaliuoja“. J. Gudavičius turėjo karo kapelmeisterio kvalifikaciją, tad šį renginį vedė Jurbarko P. Paulaičio šaulių 701-osios kuopos šauliai bei Konstantino Glinskio teatro aktoriai Giedrė Vasilijevaitė-Jackienė ir Stasys Kliukas.
Visus metus vykusiame sakralinės muzikos festivalyje „Jubilate“ (organizatorė L. Matuzaitė-Kairienė) koncertavo būrys Lietuvos solistų: R. Preikšaitė, I. Anankaitė, I. B. Juozapaitytė, K. Damulis, L. Bendaravičius, koncertmeisteriai: R. Mitkus, R. Baškytė, D. Savickaitė (Vargonai), D. Narkevičius (I smuikas), J. Gaubytė (I smuikas), A. Jankauskienė (Altas), D. Čepulienė (Violončelė) taip pat ir vargonininkas Kari Thormar (Islandija). Jie atliko pasaulinės klasikos kūrinius, taip pat ir J. Gudavičiaus dainą „Kur giria žaliuoja“. Eiles skaitė aktorė V. Kochanskytė, režisierė D. Budrytė-Samienė.
Iš kairės: R. Baškytė, V. Kochanskytė, R. Preikšaitė, D. Budrytė-Samienė, L. Matuzaitė-Kairienė; K. Damulis, I. Anankaitė, I. B. Juozapaitytė, L. Bendaravičius, koncertmeisteris R. Mitkus. Fotografas Audrius Sinkus
J. Gudavičius atostogų metu sugrįždavo į gimtinę organizuoti chorus ir orkestrus. 1908 m. Skliausčiuose jis suorganizavo pirmąjį lietuvišką chorą, kuris nuo 11 dalyvių išaugo iki 62, o Eržvilke – pirmąjį pučiamųjų orkestrą. 1910m. maestro subūrė 85 žmonių chorą Nemakščiuose, rūpinosi, kad choras bažnyčioje giedotų lietuviškai, rengė gegužines. 1912 m. jis Tauragėje bandė įkurti muzikos mokyklą, organizavo chorus, dalyvavo teatro mėgėjų veikloje, kultūros vakaruose, koncertuose. 1915 m. įsikūrė Skliausčiuose. Ten atgaivino chorą, 1916 m. surengė didelį koncertą. Su Varlaukio „Vilniui vaduoti“ sąjungos choru dalyvavo 1930 m. visos Lietuvos dainų šventėje Kaune.
Dešinėje – groja vargonininkas Kari Thormar (Islandija). Fotografas Audrius Sinkus
J. Gudavičiaus dukra Regina Algė Gudavičiūtė knygoje „Susitikimai su tėvu“ rašo: „Dabar jis sugrįžo kaip žinomas specialistas, baigęs užsienyje mokslus. Reikėjo organizuoti chorą. Į jo chorą atėjo ir tie, su kuriais vaikystėje ganė bandą, karštomis vasaros dienomis šokinėjo nuo neaukšto skardžio į ajerais ir valerijonais kvepiantį upelį. Dabar jie jau buvo sunokę dėdės, nedrąsiai žvelgdavo į akis, slėpdami už nugaros įjuodusias nuo darbų rankas. Jų vaikystės draugas Juozapas, spausdamas įdiržusias rankas, geraširdiška šypsena sutirpdindavo drovumo ledą. Prieš juos stovėjo tas pats Jūzaps, kuriam mušant ripką, ne kartą buvo pramušta nosis ir kuris niekada nebėgdavo skųsti kaltininko“.
2023 m. vienoje iš Jurbarko miesto šventės „Teatro pieva“ dalyje keturiose parko aikštelėse teatralizuotas scenas iš kompozitoriaus gyvenimo prisiminimų vaidino Jurbarko Konstantino Glinskio teatro aktoriai.
Iš kairės: scena iš Jurbarko Konstantino Glinskio teatro teatralizuotos scenos „Jūzapo vaikystė“. Iš kairės: D. Kazlauskas, S. Buitkus, J. Pauliukas, I. Savickaitė, D. Samienė (pasakotoja); scena iš Jurbarko Konstantino Glinskio teatro teatralizuotos scenos „Varuva“. Iš kairės: S. Ambrazaitis, A. Vaznelis, L. Parulis. Fotografas Audrius Sinkus
„Neilgai trukus Juozas Naujalis pasikviečia J. Gudavičių į Kauną. Jie kartu dirba šv. Grigaliaus draugijos vargonininkų kursuose. Ima leisti leidinį „Vargonininkas“, ir Valio slapyvardžiu rašo straipsnius apie vargonininkų reikšmę Lietuvos kultūriniame gyvenime“. (R. A. Gudavičiūtė „Susitikimai su tėvu“)
Netradiciškai vyko ir K. Glinskio teatro rengiamas XII tarptautinis mėgėjų teatrų festivalis „Senjorai ir jaunystė“. Jurbarko viešojoje bibliotekoje buvo atidaryta paroda „Pirmasis Lietuvos kariuomenės kapelmeisteris“, kurią parengė bibliotekininkė, kraštotyrininkė Jūratė Korsakaitė.
Iš kairės: Scena iš Jurbarko Konstantino Glinskio teatro teatralizuotos scenos „Vargoninnkas“. Iš kairės: G. Martišienė (pasakotoja) J. Mockus, V. Kursevičius, G. Barusevičiūtė. Fotografas Audrius Sinkus; Kairėje – scena iš Jurbarko Konstantino Glinskio teatro teatralizuotos scenos „Nostalgija“. Iš kairės: M. Gvildytė (Algė 6 m.), A. Bušch (Pasakotoja), B. Skandūnienė (Algė 90 m.). Fotografas nežinomas. Nuotrauka iš KGT archyvo
Teatrų festivalyje „Senjorai ir jaunystė“ dalyvavo teatrai, režisieriai, kompozitoriai iš Estijos, Lenkijos, Lietuvos, JAV. Buvo rodomi spektakliai, vyko diskusijos. Teatralai gražiai padainavo šimtmečio dainą – J. Gudavičiaus „Kur giria žaliuoja“. Lenkijos lietuviai, šalia spektaklio pristatydami J. Gudavičių kaip vargonininką, Jurbarko Švč. Trejybės bažnyčioje surengė senųjų lietuviškų giesmių vakarą.
Festivalio „Senjorai ir jaunystė“ metu, jau ketvirtą kartą buvo išrinkti jurbarkiškio operos solisto Vlado Baltrušaičio vardo nominacijos „Veidu į Lietuvą“ (aut. A. Kazlauskienė) laureatai: muzikaliausias teatras – Jurbarko K. Glinskio teatras, muzikaliausias vyro vaidmens atlikėjas – A. Vaznelis (Suvalkai) ir Agluonėnų (Klaipėdos r.) klojimo teatro folkloro grupė (vadovė Alma Andriejauskienė).
Iš kairės: prof. Vy
tautas Miškinis, A. Labanauskienė, D. Samienė; Suvalkų lietuvių vokalinis ansamblis „Sūduva“ ( vadovas A. Vaznelis). Fotografas Audrius Sinkus
Laureatams atminimo suvenyrus ir diplomus įteikė prof. Vytautas Miškinis. Teatrų šventę vainikavo vaikų ir jaunuolių choras „Ąžuoliukas“ (vadovas prof. Vytautas Miškinis). Koncertą vedė Andžela Labanauskienė ir Saulius Ambrazaitis.
Festivalio „Senjorai ir jaunystė“ svečiams iš Estijos, Viljandi teatro, pristatyta dalelė Jurbarko krašto istorijos. Kadangi festivalis skirtas komp. J. Gudavičiui, kuris buvo savanoris, vadovavo šaulių ir pavasarininkų orkestrams, su svečiais vykome į antrąją Lietuvos Prezidentūrą, buvusią Šimkaičių girioje. Pabūti bunkeryje – gera istorijos pamoka. O med. sesuo M. ŽiIūtė, slaugiusi J. Žemaitį ir kartu su juo suimta, yra gimusi lietuviškų vaidinimų organizatoriaus J. Žiliaus šeimoje. Brolis – Vitas Žilius buvo muzikas, padėjęs pagrindus orkestro „Trimitas“ susikūrimui.
Iš kairės: vaikų ir jaunuolių choras „Ąžuoliukas“ (vadovas prof. Vytautas Miškinis); Jurbarko kultūros centro vokalinis ansamblis „Jurolė“ kartu su Konstantino Glinskio teatru surengė „Muzikos viktoriną“, kurioje buvo atliekami Jurbarko krašto kompozitorių kūriniai, repertuaras papildytas prieš 100 metų kompozitoriaus J. Gudavičiaus sukurta daina „Saulė nusileido“ (žodžiai lietuvių liaudies). Fotografas Audrius Sinkus
Juozapui Gudavičiui skirti muzikos vakarai vyko Eržvilko kultūros centre ir jo skyriuose. Varlaukio bendruomenės namuose mokytojos Stasės Baužienės iniciatyva surengta biografinė paroda, skirta kompozitoriaus 150-sioms gimimo metinėms. Varlaukio Švč. Trejybės bažnyčioje, kurioje su mama giedojo mažasis Juozapas Gudavičius, o vargoninkas V. Zigmantavičius, pastebėjęs berniuko muzikinį talentą, ėmė jį mokyti groti vargonais, šv. Mišias, skirtas kompozitoriaus atminimui, aukojo klebonas Kazys Lesčiauskas.
Iš kairės: vokalinis ansamblis „Jurolė“, Varlaukio bažnyčioje ( vad. L. Kairienė), diriguoja A. Samys; Tauragės meno mokykla pučiamųjų instrumentų orkestras „Tauras“ (Vadovas Tadas Geštautas). Fotografas Audrius Sinkus
Po šv. Mišių vyko koncertas „Čia giria žaliuoja“ J. Gudavičiaus dainas atliko Jurbarko kultūros centro vokalinis ansamblis „Jurolė“ ( vadovė L. Kairienė), grojo Tauragės meno mokykla pučiamųjų instrumentų orkestras „Tauras“ (vadovas Tadas Geštautas)..
J. Gudavičiaus tėviškėje Konstantino Glinskio teatro bendruomenės ir Eržvilko seniūnijos pastangomis pastatytas tautodailininko Vaclovo Dubikaičio sukurtas koplytstulpis „Rūpintojėlis“. Idėjos autorius – Jurbarko A. Sodeikos meno mokyklos muzikos mokytojas Arūnas Samys, koplytstulpį padovanojo Barbara ir Raymond Clow (JAV) bei Vilma ir Vaidas Vabalai.
Iš kairės: Eržvilko seniūnas G. Kasputis ir idėjos autorius A. Samys, vedėjai G. Martišienė, S. Ambrazaitis; Lietuvos Kariuomenės Karinių oro pajėgų orkestras. Fotografas Audrius Sinkus.
Labai nuoširdžiai ir atsakingai pastatymo darbus atliko Eržvilko seniūnijos seniūnas Gintaras Kasputis, darbuotojai: Rimantas Zikis, Tadas Kairaitis, Egidijus Andriulaitis, Darius Skrodenis, Steponas Stūronas, Vaidas Tautkus. Paramą suteikė Konstantino Glinskio teatro bendruomenės nariai ir rėmėjai: Vilma Vasiliauskienė, Virginija Šmatova, Rūta Lukšienė, Alma Busch, Giedrė Jackienė, Aušra ir Liudas Kazlauskai, Jaunius Vilimas, Laimutė Šulinskienė-Dagienė, Eliūtė Bučinskienė, Jolita Bajarūnienė, Gitana Matusevičienė, konsultavo tautodailininkas Juozas Videika. Po šv. Mišių Skliausčių kaime koplytstulpį, skirtą kompozitoriui J. Gudavičiui, atidengė Eržvilko seniūnas Gintaras Kasputis ir idėjos autorius bei įgyvendintojas Arūnas Samys, o pašventino klebonas Kazys Lesčiauskas. Kalbėjo renginio organizatorė, Konstantino Glinskio teatro režisierė Danutė Budrytė-Samienė, renginį vedė teatro aktoriai Gražina Martišienė ir Saulius Ambrazaitis.
Iš kairės: Skliausčių kaime groja Lietuvos Kariuomenės Karinių oro pajėgų orkestras (vadovas kapelmeisteris kapitonas Ričardas Kukulskis, dirigentas kapitonas Remigijus Terminas); Eržvilko, Jurbarko ir Varlaukio bendruomenių nariai, renginio organizatoriai (iš kairės): G. Kasputis, S. Mockevičius, kun. K. Lesčiauskas, A. Bliudžiuvaitienė, D. Budrytė-Samienė, K. Mekionienė, A. Baliukynaitė, G. Matusevičienė, J. Bajarūnienė, A. Samys. Fotografas Audrius Sinkus
Grojo Lietuvos Kariuomenės Karinių oro pajėgų orkestras (vadovas kapelmeisteris kapitonas Ričardas Kukulskis, dirigentas kapitonas Remigijus Terminas).
Juozapo Gudavičiaus vargonai Varlaukio Švč. Trejybės bažnyčioje. Fotografas Audrius Sinkus
Džiugu, kad šiame žemaitiško Jurbarko krašto kampelyje atgimė vienos iš garsiausių lietuvių dainų ir daugelio maršų autorius – Juozapas Gudavičius! Varlaukio Švč. Trejybės bažnyčioje dar stovi jo vargonai, o Skliausčių kaimo laukai ir upelis Upė mena maestro vadovauto dūdų orkestro maršus.
Vakare Jurbarko kultūros centre vyko Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų orkestro koncertas, kompozitoriaus dukros Algės Gudavičiūtės prisiminimus ir eiles skaitė Miglė Gvildytė, Danutė Budrytė-Samienė. Kalbėjo Jurbarko rajono savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius.
Iš kairės: Jurbarko kultūros centre groja Lietuvos Kariuomenės Karinių oro pajėgų orkestras. Fotografas Audrius Sinkus; Vokalinio ansamblio „Jurolė“ susitikimas su Juozapo Gudavičiaus dukra Regina Alge Gudavčiūte (antroje eilėje centre). 2023 m. Panevėžys. Fotografė Danutė Samienė
Kartupių ir Varlaukio bendruomenių žmonėms pavyko dainomis nudžiugino Skliausčių kaimą! Dabar čia jau kasmet liepos 6-ąją renkasi giedoti Tautišką giesmę. Muzika grįžo į kompozitoriaus tėviškę – ten kur giria žaliuoja…
„Visas mano tėvo gyvenimas – tarnavimas Lietuvai. Kilęs iš kaimo, iki pat mirties mylėjo sodžiaus žmones, gyveno tarp jų, kaip galėdamas kėlė jų kultūrą, savo muzika skaidrino gyvenimą.“ (R. A. Gudavičiūtė „Susitikimai su tėvu“)
Iš kairės: 2024 m. liepos 6-oji Skliausčių kaime prie koplytstulpio, skirto Juozapui Gudavičiui; Informacinė lenta Jurbarko rajono Skliausčių kaime prie koplytstulpio, skirto Juozapui Gudavičiui. Fotografė Danutė Samienė
Kompozitorius J. Gudavičius XIX a. pab.–20 a. pr. buvo vienas ryškiausių Lietuvos visuomenės, mokslo ir kultūros veikėjų. Laikmetis tada buvo nelengvas. Kiekvienas jaunas žmogus galimybę mokytis tada vertino kaip didžiausią dovaną ir pareigą savo žinias grąžinti Lietuvai ir jos žmonėms. Rašytojas Justinas Marcinkevičius rašė: „Nežinau, ar yra mažos tautos istorijoje laikotarpis, kurį ji pavadintų laimingu. Nelaiminga ir mūsų tauta, visą laiką turėjusi laikyti glėbyje, saugoti ir ginti patį brangiausią – savo kalbą. Užtat, kai šiandien koks nors estetas prikiša lietuvių literatūrai jos meninį neišprusimą – nesupranti, ko čia daugiau: kvailumo ar piktos valios? Pažiūrėk, žmogau, per kokius vargus ėjome. O jei išėjome, tai čia nemažas tos neišprususios, pilkos literatūros, to naivaus klojimo teatro, tų vargonininkų, organizavusių pirmuosius chorus, nuopelnas. Žinoma, žinoma, kur nors Paryžiuje jie būtų pasiekę daugiau. Bet menininkas nepasirenka tėvynės. Jis gali ją tik išduoti. Net ir jos duoną valgydamas.“
Kompozitorius Juozapas Gudavičius nepaliko tėvynės. Jo kartu su Jonu Vanagaičiu sukurtos dainos pavadinimas 2024 m. tapo Šimtmečio Lietuvos dainų šventės vardu. Tai daina, kuri tapo giesme. Ją giedant ne tik Tauragės apskrities Dainų šventėje Jurbarke, bet ir kituose Lietuvos miestuose renginių dalyviai, kaip ir skambant Lietuvos himnui, atsistoja.