Ne tēp senē p. Smetuonienė Irena, Valstībėnės lietuviu kalbuos kuomisėjės pirmininkė, „Respublikuo“ be gala autoritetingo tuono šnekiejė apei tarmės ir bėndrėnė kalba.
Daug ana pasakė ir gerū dalyku, bet, matītė, dėdelē skubiedama ir karščioudamuos, priplepiejė ir grīniausiu vieju. Vėsū
tū vieju, žėnuomās, neišgaudīsio, bet vėsā nie vaurės nevaurītė diel anū būtom statē nepaduoro
Pėrmiausē plaukā pasišiaušė, ka parskaičiau, kad tarmės esontės bėndrėnės kalbuos atšakas. Jug čė vākū pasaka! Nerēk nie dėdelė muoksla: ir gerėsnis gėmėnazists pasakīs, kad tēp nier ir būtė negal. Tarmės tėkrā īr atšakas, bet vėsuos kalbuos – tik jau ne bėndrėnės. Pati bėndrėnė kalba īr tik vėina iš tū tarmiū, vėsā ne diel kuokiū kalbiniu tuobulumu, vuo diel paprastū istuorėjės aplinkībiu atsisiedusi i suosta, priš kurī daug kas esam linkės klauptėis kap priš kuokė umžiu švintinībė.
Kėta pasaka. Puoni Smetuonienė ėšdėdžiausē aiškėn, kad vėsuosė vėišuosė vėituosė būtėniausē rėikī šnekietė tiktā bėndrėnė kalbo. Bet aš niekāp nemuokiečiuo paaiškintė, dielkuo kuoks plungiškis negalietom sakītė vėišuos prakalbuos žemaitėškā, je salie ar kuokiuo aikštie susirinkė tik tėi patis plungėškē? Ir kuokem biesou sediškis valdininks tor laužītė lėižuvi aiškindams kū nuorintās sava seniūnėjės žmuogou? Teismā irgi īr vėišas vėitas – ta gal jau kuokemė Pasvalie nebgalies i teismus šauktė tuokiū liūdininku ar kaltininku, korėi tuos kningu kalbuos duorā nemuok? Miegindamė šnekietė „gramatėškā“ anėi jug daug kū ne šēp ne tēp nupasakuos – ir tik žmuonis joukins, i pati teisma klaidins.
Radijuo ar televizijuo būtom dar dėdesnė bieda. Jau ir tēp paprasts žmuogos tėn retā bepasiruoda – nebėnt su šakė ar runkelio pas kuoki Šeriena. Bėndrėnės kalbuos rēkalavėms tas duris anam omžėnā užtrėnktom: miegindams rokoutėis kap iš kningu, ons tėkrā iš šėrdėis nieka nepasakīs, vuo juovalėnė anuo kalba būs šimta kartu baisesnė už grīna, gīva tarmė… Nenuorio tikietė, kad p. Smetuonienė tėkrā tēp galvuo, – veikiausē netīčiuoms nusprūda nu lėižovė ne šės, ne tas ir tėik. Šveicarėjės vuokītē nie sava parlamėntė neišsižiuo rašuomoujė kalbo – anėi vėsor šnek tēp, kap muotina išmokė. Ar Šveicarėjė diel tuo sugriova? Douk Dėivė, kad mes sugebietomem eitė tēp iš vėina, kap šveicarā!
Ir dar. Aiškindama, kas īr tarmie ir kas īr kalba, p. Smetuonienė kap i miegėn lėngvė ronkelė išpainiuotė kamūli, kurī metu metās painiuo ir neišpainiuo daug dėdesnė ir rimtesnė muoksla žmuonis. Nieks kuol kas nier radės kuokiū tėkrū kritėriju, korėi leistom tvėrtā pasakītė: va, šėtā artėmā gėmėnėškas kalbas, vuo šėtā vėinuos kalbuos tarmės! Olandā šnek beveik vėsā kap vuokīčiū žemaitē, bet vėsė sakuom „olandu kalba“ – ne „vuokīčiū kalbuos tarmie“; tuokiū ukrajinu šnekiejėms daug panašėsnis i rusu, nekap mūsu šiaurės žemaičiu – i „tėkrūju“ lietuviu… Diel tuo nematau niekuokė pruotinga rēkala driaustė tėkram žemaičiou sakītė, kad ons šnek žemaičiu kalbo. Ne valdininkā, vuo patis žmuonis tuokius dalīkus tor sprėėstė.
Kėik atmėno, p. Smetuonienė (toukart dā Meištininkātė) studiju laikās nebova dėdelē prasta stodėntė, tad vėsus šius dalīkus turietom atmintė – anus ir paskaituosė, ir semėnarūsė tėkrā esam svarstėė. Kāp ana čė tēp nušnekiejė, nesupronto. Bet, nelaimė, īr tuokiū žmuoniū, korėi paprastamė gīvenėmė būn suvėsam pruotingė, bet išsižiuojėė vėišesnie vėituo ar priš mikrofuona būtėnā kū nuorint nūšnek ne i tuora, ne i mėita. Tikiekemuos, ka tēp ir šī karta būs atsitėkė i nejimkem vėsū tū pasaku gėlėi i širdi.
Vuo mūsa žurnalistams nuoriečiuo patartė: apei kalbuos dalīkus šnekiekėt tik su tėkrāsēs specialistās – ne su valdininkelēs, diel nežėnė kuokiū ir nežėnė diel kinuo kaprīzu atsisiedosēs i par daug aukštas krasės.
Tekstas parašytas 207 m.