Telšių ješivoje lankėsi Vokietijos istorijos instituto Varšuvoje direktoriaus pavaduotoja profesorė dr. Ruth Leiserowitz su savo vyru – Varšuvos „Polin“ muziejaus gidu Michael Leiserowitz. Susitikimo metu Telšių ješivos salėje profesorė skaitė paskaitą Žemaičių muziejaus „Alka“ darbuotojams tema „Kaip sugalvoti ir sukurti parodą“.
Parodos kūrimo planas
Prof. dr. R. Leiserowitz studijavo istoriją bei polonistiką Berlyne ir Vilniuje, dėstė Klaipėdos universiteto Vakarų Lietuvos ir Prūsijos istorijos centre, ji – asmenybė, palikusi ryškų pėdsaką Lietuvos, o ypač Neringos, kultūriniame gyvenime. Profesorė aktyviai dalyvauja organizuojant konferencijas, skirtas Rytų Prūsijos istorijai, moksliniais darbais populiarina Kuršių nerijos vardą istoriniame kontekste.
Į Telšių ješivą atvykusius svečius pasitiko Žemaičių muziejaus „Alka“ direktorė Eva Stonkevičienė, direktorės pavaduotoja – vyriausioji fondų saugotoja Eglė Tarvainytė, pavaduotoja muziejinei veiklai Ingrida Vaitiekienė, kiti muziejininkai, pristatyta naujai įrenginėjama ekspozicija, Toros kambarys.
Prof. dr. R. Leiserowitz, skaitydama pranešimą parodos sumanymo ir sukūrimo tema, apžvelgė keletą aspektų, pasidalino pamąstymais ir įkvepiančiais momentais. Profesorė akcentavo, jog labai svarbu iš anksto numatyti parodos adresatą, lankytojus ir keliamus lūkesčius vietos kontekste, atsižvelgiant į kultūros politikos gaires.
„Planuojant parodą, erdvės pasirinkimas labai svarbus: būtina įvertinti, kuo ji ypatinga ir išmokti pasinaudoti jos magija. Patalpa turi funkcionuoti kaip pasakojimo erdvė, akcentuotinas apšvietimas ir aspektai, pabrėžiantys patalpos poveikį. Šiuolaikiniuose muziejuose turi kažkas vykti: lankytojus ekspozicija veiktų emociškai arba jį nustebintų“, – kalbėjo profesorė ir papildė mintį, jog kuriamos parodos naratyvas turėtų būti paprastas ir aiškus, į pasakojamą laikotarpį vertėtų žiūrėti chronologiškai. Kalbėdama apie žydus Lietuvoje, prof. R. Leiserowitz pabrėžė, jog šalies žydų istorija yra Lietuvos istorijos dalis, kuri be žydų istorinio konteksto nebūtų išsami, tad teisingų faktų akcentavimas neatsiejamas ekspozicijos momentas.
Telšių ješivos vaidmuo
Profesorė pasakojo, kad ypač daug skirta medžiagos rinkimui apie Telšių ješivą ir analizei, kokį vaidmenį ji užėmė XIX a. antroje pusėje bei kokį pripažinimo laipsnį ji pasiekė. Skaitomo pranešimo metu prezentacijoje muziejininkams pademonstruoti žemėlapiai, kuriuose matomas jidiš kalbančių žydų paplitimas ir stiprėjantis chasidizmas.
Telšių ješiva buvo įkurta 1875 metais. Jos sėkmė siejama su rabinu Elizieriumi Gordonu (1841-1910). 1884 metais tapęs ješivos vadovu, jis siuntė atstovą reklamuoti Telšių ješivos, kvietė tik rekomendacijas turinčius ir save galinčius išlaikyti studentus. Paprastai iš vieno miesto priimdavo po vieną studentą. Kvietimas studijuoti vykdavo po didžiųjų žydų švenčių – rudenį ir pavasarį. E. Gordonas pirmasis Lietuvoje pritaikė modernius mokymo metodus: studentai turėjo laikyti stojamuosius egzaminus, po kurių buvo skirstomi į grupes pagal žinių lygį. Telšių ješivoje taip pat buvo pritaikyta nuolatinė žinių tikrinimo tvarka, kuri iki tol nebuvo praktikuojama kitose ješivose. Per trumpą laiką Telšių ješiva tapo vienu reikšmingiausiu žydų švietimo centru Rytų Europoje.
Pranešime Prof. R. Leiserowitz akcentavo įrengiamos ekspozicijos pasakojimo („storytelling“) trukmę, kad jis būtų patrauklus šiandienos lankytojams – socialinių tinklų vartotojams.
Paskutinis, ir ne mažiau svarbus momentas – ekspozicijos pristatymas per įvairias visuomenės informavimo priemones. Anot profesorės, darbas su skirtingomis medijomis, duos reikiamų rezultatų.
„Polin“ muziejus
Susirinkusiems muziejininkams buvo pristatytas 2005 m. Varšuvoje duris atvėręs Lenkijos žydų istorijos muziejus „Polin“. Muziejaus pavadinimas jidiš ir hebrajų kalba reiškia „Lenkija”. 2016 metais muziejui skirtas prestižinis apdovanojimas – muziejus išrinktas Europos 2016 metų muziejumi. Atminties saugojimo institucijoje lankytojų laukia nuolatinė bei laikinoji paroda. Nuolatinėje parodoje, naujausių technologijų dėka, galima keliauti laiku ir pamatyti, kaip atrodė beveik 1000 metų trūkusi Lenkijos žydų istorija – nuo žydų įžengimo į dabartinės Lenkijos teritoriją iki šių dienų, paženklintų siaubinga žydų drama II pasaulinio karo metais.
Loretos Norvaišienės nuottraukose – Žemaičių muziejaus „Alka“ direktorė Eva Stonkevičienė (kairėje), profesorė dr. Ruth Leiserowitz ir Michael Leiserowitz