Darbėnai – miestelis Kretingos rajone, Šventosios intako Darbos ir Danės intako Tenžės upelių pakrantėse, abipus kelio Kretinga–Skuodas, prie Klaipėdos–Skuodo geležinkelio. Nuo čia iki Kretingos – apie 16 km.
Miestelio senoji dalis suformuota iki XX a. pradžios Ji – spindulinio plano su klasicistinio plano elementais. Gyvenvietėje vyrauja XIX a. pab.–20 a. pr. pastatyti vienaukščiai mediniai gyvenamieji namai. Pagrindinė architektūrinė dominantė – 1782 m. iškilusi, 1842 m. perstatyta romantizmo stiliaus Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčia. Prie jos stovi XIX a. medinė varpinė.
Miestelyje veikia XIX a. pr. įkurta gimnazija, kuri atskirais laikotarpiais yra buvusi parapinė, pradinė, ir pradinė, septynmetė, vidurinė mokykla, progimnazija. Yra nemažai ir kitų įstaigų, nedidelių įmonių.
IŠSAMIAU:
- Pasak Simono Daukanto, 1550 m. Darbėnų miestelio vietoje dar ošė Palangos giria.
- Spėjama, kad gyvenvietė įsikūrė 1566 metais – Valakų reformos laikotarpiu.
- 1591 m. rašytiniuose šaltiniuose yra paminėtas Darbėnų kaimas ir dvaras.
- 1621 m. Darbėnuose iškilo pirmoji katalikų bažnyčia (ji buvo medinė, pastatyta Jono Karolio Chodkevičiaus pavedimu).
- 1701 m. gyvenvietei suteikta prekybos privilegija.
- 1739 Darbėnuose buvo 20 sodybų.
- Darbėnų miestelis Darbos upelio pakrantėje pradėjo kurtis XVIII a. viduryje.
- 1782 m. Darbėnų dvarą įsigijo Vilniaus vyskupas Ignotas Jokūbas Masalskis.
- 1792 m. Darbėnų ir jo apylinkių valstiečiai buvo sukilę prieš I. J. Masalskį. Tada jie, užėmę Darbėnus, puolė Palangą. Ten juos išvaikė valdžios pasiųsti kariškiai.
- 1794 m. Darbėnai tapo vyskupo I. J. Masalskio dukterėčios E. A. de Lin-Potockos nuosavybe.
- 1794 m. Darbėnuose buvo 77 ūkiai, 1816 m. – 108 sodybos.
- 1795 m. E. A. de Lin-Potocka Darbėnus perleido savo pusbroliui – generolui Pranciškui Ksaverui Niesiolovskiui.
- 1824 m. liepos 13 d. Palangos valdą kartu su Darbėnų, Grūšlaukės ir Palangos dvarais nusipirko Trakų Vokės, Voložino grafas Mykolas Juozapas Tiškevičius (1805–1844)
- 1838–1942 m. grafo Juozapo Tiškevičiaus pavedimu buvo pastatyta Darbėnų mūrinė katalikų bažnyčia.
- Šio krašto žmonės aktyviai dalyvavo 1830–1831 sukilime. Tuo laikotarpiu miestelyje ir jo prieigose buvo susitelkusios pagrindinės Telšių apskrities sukilėlių pajėgos (iš viso apie 3 000 sukilėlių). Čia jie du kartus stojo į mūšį su rusų kariuomene. Vykstant susirėmimams kilo gaisrai, sudegė daug pastatų, tarp jų ir bažnyčia. Gaisrai šį miestelį dar niokojo ir 1882, 1908, 1913 ir 1923 metais.
- 1848 m. daug darbėniškių mirė siaučiant choleros epidemijai.
- Nuo XIX a. pr. iki 1950 m. Darbėnai buvo valsčiaus centras.
- Pirmojo pasaulinio karo metais buvo nutiestas Bajorų–Priekulės geležinkelis, prie miestelio atidaryta Darbėnų geležinkelio stotis.
- 1920 m. Darbėnų dvaras buvo nusavintas, žemė išdalyta savanoriams ir bežemiams.
- 1941–1952 m. iš Darbėnų ištremta 19 šeimų.
- 1941 m. naciai nužudė apie 540 Darbėnuose gyvenusių žydų tautybės žmonių, dar daugiau žydų buvo sunaikinta prie Darbėnų veikusioje Dimitravo koncentracijos stovykloje.
- 1944–1952 m. netoli esančiame Vaineikių miške buvo įsikūręs Žemaičių apygardos Kardo rinktinės partizanų štabas.
Sovietmečiu Darbėnai buvo apylinkės centras ir kolūkio centrinė gyvenvietė.
1962 m. gyvenvietėje buvo įkurta skaldos gamybos bazė.
Daugiausiai gyventojų (1536) miestelyje buvo 1989 metais. Vėliau jų čia ėmė mažėti: 2001 m. buvo 1599, 2011 – 1461, 2021 m. – 1203.
Pastaraisiais metais šalia miestelio yra pastatytos vėjo jėgainės, yra žvyro telkinys.
2019 m. patvirtintas Darbėnų herbas.
Lankytini kultūros paveldo objektai Darbėnuose:
- Paminklas Lietuvos nepriklausomybės 10-mečiui paminėti (pastatytas 1930 m., nugriautas 1962 m., atstatytas 1989 m. (architektas Edmundas Giedrimas);
- Pastatas, kuriame 1945–1952 m. buvo kalinami ir kankinami kovotojai už Lietuvos laisvę (Turgaus a. 4);
- Paminklas Darbėnų valsčiaus partizanams ir tremtiniams atminti (Turgaus a. 4a, dailininkė Rita Gorodeckienė, 1992 m.; kryžiaus autorius Adolfas Kontrimas, 2000 m.);
- Paminklas Petrui Perkumui (skulptorius Antanas Ambrulevičius, 1997 m.);
- Paminklas 1945–1965 m. žuvusiems Kardo rinktinės partizanams atminti (skulptorius Gintautas Jonkus, 2005 m.);
- XVIII–XX a. pr.buvusio Darbėnų dvaro sodybos fragmentai;
- Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčia (architektas Fridrichas Gasbenas, 1838–1842 m. perstatyta 1886, 1936 m.);
- XIX a. Varpinė;
- 1820 m. pastatytas vandens malūnas;
- Kretingos gatvėje esanti 1910 m. pastatyta koplyčia su Nukryžiuotojoskulptūra;
- XX a. pr. iškilusi Darbėnų kapinių koplyčia.
D. Mukienės nuotraukoje – Darbėnų Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčia