Danutė Ramonaitė-Mukienė. „Kompozitoriaus, valstybės veikėjo Mykolo Kleopo Oginskio (1765–1833) tėvai“

 

  • Paula (Paulina) Šembek (1737–1798)
  • Andrius Ignas Joachimas Juozapatas Oginskis (1740–1787)

 

Paula (Paulina) Šembek (1737–1798)

  1. K. Oginskio tėvai buvo grafaitė Paula (Paulina) Šembek (1737–1798) ir  Lietuvos didysis kancleris, Trakų vaivada ir kaštelionas kunigaikštis Andrius Ignas Joachimas Juozapotas Oginskis (1740–1787). Jie susituokė 1763 m. liepos 21 d. Guzovo miestelyje (prie Miednevicų, Lodzės vaivadija, Lenkija, netoli Varšuvos).

Paulos Šembek tėvai buvo grafai Jadvyga Rudnicka-Šembek ir Bresto seniūnas, generalinis adjutantas Marekas Šembekas.

Paula gimė Breste (Lenkija). Ji buvo ištekėjusi 3 kartus. Pirmą kartą – už karaliaus šambeliono grafo Celestino Lubenskio. Santuokoje su Celestinu Lubenskiu gimė sūnus Feliksas Valezjušas Vladislovas Lubenskis (1758-11-22–1848-04-02), kuris buvo vedęs Teklę Teresę Katažyną Lubenską ir Teodorą Bielinską. C. Lubenskis mirė 1759 m. sausio 16 dieną.

Antruoju P. Šembek vyru 1760 m. tapo Belzo vaivados ir Guzovo seniūno Mykolo Antano Potockio sūnus Jonas Prosperas Potockis. Susituokus su J. P. Potockiu, Paulinai Šembek atiteko Guzovo seniūnija.  

Gyvendama šioje santuokoje Paulina Guzove 1761 m. rugsėjo 2 d. susilaukė sūnaus Antano  Protazo Jacho Potockio, kuris tapo bankininku, fabrikantu ir Kijevo vaivada.

  1. P. Potockis mirė 1762 m. sausio 23 dieną. Jis palaidotas Miednevicų vienuolyno rūsyje.

Trečią kartą P. Šembek ištekėjo 1763 m. liepos 21 dieną. Tada jos vyru tapo iškilus LDK politikos veikėjas Andrius Ignas Joachimas Juozapatas Oginskis  (1740–1787). Šioje santuokoje gimė sūnus Mykolas Kleopas Oginskis (1765–1833) ir dukra Juzefa Sofija Oginskytė (1774–1847).

  1. S. Oginskytė gimė 1774 m. liepos 15 d. Vienoje, mirė 1847 metais. Ji, kaip ir jos motina, buvo ištekėjusi tris kartus – už  Igno Oginskio, Igno Šiškos ir Jono Nikodemo Lopacinskio.

Paulinos Šembek portreto (saugo Krasickių šeima Lenkijoje) nugarinėje pusėje nežinomas dailininkas yra palikęs užrašą, pasibaigiantį tokiais žodžiais: „Paulina iš Šembekų giminės […] vadinama ponia Lietuvoje, Rusijoje ir Lenkijoje“.

Savo atsiminimuose jos sūnus Mykolas Kleopas Oginskis (1765–1833) rašo: „Mano motina Paulina, mergautine pavarde grafaitė Šembek, pirmą kartą buvo ištekėjusi už Lubenskio, kuris gyveno labai trumpai. Antrą kartą ištekėjo už Potockio, kuris maždaug po metų paliko ją našle. Pagaliau ji ištekėjo už mano tėvo Oginskio. […] Kadangi su kiekvienu vyru turėjo po vieną sūnų, tai visuomenėje mano motiną dažnai vadindavo trijų provincijų motina. Mano motina buvo viena iš gražiausių Lenkijos ponių, jos elgesys buvo nepriekaištingas, ji galėjo būti geriausios žmonos ir švelniausios motinos pavyzdys.“

Savo sūnaus Kleopo auklėjimą, kai vaikas dar buvo mažas, P. Šembek ir A. Oginskis pavedė prancūzų pedagogui Žanui Roliui.

Mirė Paula Šembek 1798 m. sausio 20 dieną. Ji palaidota Miednevicų vienuolyne. 

 

Andrius Ignas Joachimas Juozapatas Oginskis (1740–1787)

Mykolo Kleopo Oginskio tėvas buvo  iškilus LDK valstybės veikėjas (Lietuvos ginklininkas, Abiejų Tautų Respublikos (ATR) pasiuntinys Vienoje ir Peterburge, Trakų kaštelionas (1778–1783 m.), Trakų vaivada (1783–1778), Ašmenos (nuo 1757 m.), Guzovo, Kadarijos, Mockų ir Platelių seniūnas kunigaikštis Andrius Ignas Joachimas Juozapatas Oginskis (1740-04-13–1787-09-12). A. Oginskis kurį laiką yra valdęs Platelius (dab. Plungės r.) ir Luokę (dab. Telšių r.)., mirė 1787 m. rugsėjo 12 d. Jo tėvai buvo Tadas Pranciškus Oginskis (1712–1783) ir Izabelė Radvilaitė.
A. Oginskis gimė 1740 m.  balandžio 13 d. Taduline (Vitebsko vaivadija, Lenkija). 1755 m. gegužės mėnesį, būdamas vos 15 metų amžiaus, gavo pulkininko laipsnį, kurį jam užleido dėdė iš tėvo pusės Ignas Oginskis.

1757 m. pavasarį tėvas T. P. Oginskis Andriui perdavė teisę į Ašmenos seniūniją, o 1757 m. lapkričio 4 d. – ir Ašmenos seimelio prižiūrėtojo pareigas.

1758 m. spalio mėnesį A. Oginskis buvo Seimo atstovas iš Infliantų.

1760 m. kaip Kauno atstovas gavo Lietuvos tribunolo lazdą.

1762 m. spalio 8 d. kaip Infliantų atstovas Varšuvos seime gavo Lietuvos kardininko (didžiojo ginklininko) laipsnį (taip jam buvo atsidėkota už tai, kad pasirašė lenkų šlėktos Brulovo teisių apsaugos manifestą).

1764 m. gegužės mėnesį, kai nebuvo faktinės valdžios, Varšuvoje pasirašė Čartoriskių konfederaciją. Karūnavimo seime metu prisiekė Stanislovui Augustui.

1764 m. įsigijo Guzovo dvarą. 

1765 m. A. ir P. Oginskiai susilaukė sūnaus Mykolo Kleopo Oginskio, kuris buvo LDM valstybės ir politikos veikėjas, iki šiol pasaulyje plačiai žinomas kaip polonezų ir romansų kūrėjas, o 1774 m. – dukters Juzefos.

1766 m. seimo pavedimu A. Oginskis dalyvavo Lietuvos Iždo komisijos (finansų komiteto) darbe.

1769 m., senato įpareigotas, kaip ypatingasis pasiuntinys išvyko į Sankt Peterburgą. Ten užsibuvo neilgai (nuo rugsėjo 30 iki spalio 6 dienos), nes carienė Jekaterina II nenorėjo priimti jokių delegacijų (šio fakto A. Oginskis, prieš išvykdamas į Sankt Peterburgą, nežinojo). Dėl šios misijos Baro konfederatai A. Oginskį paskelbė priešu ir panaikino jo valdas, o karalius Augustas pasielgė priešingai – suteikė A. Oginskiui Baltojo Erelio bei Šv. Stanislovo ordino kavalieriaus titulus.

1771 m. lapkričio 21 d. karalius Augustas A. Oginskiui pavedė eiti Lietuvos referento (pasiuntinio) pareigas.

1771 m. gruodžio mėnesį A. Oginskiui buvo patikėta ATR ypatingojo pasiuntinio Vienoje misija. (Karalius, siųsdamas kunigaikštį į Vieną, tikėjosi sulaukti Austrijos paramos valstybei ir palaikymo vienijant Baro konfederatus su sostu). A. Oginskis į Vieną iš Varšuvos išvyko 1772 m. sausio mėnesį, Vienoje pasirodė vasario viduryje (M. K. Oginskis šią kelionę yra paminėjęs savo „Atsiminimuose“).  Vienoje A. Oginskio derybos su Baro konfederatais, kuriems vadovavo Mykolas Pacas, buvo bergždžios. Per atsisveikinimo audienciją (A. Oginskis iš Vienos išvažiavo 1772 m. gruodžio mėnesį) Austrijos imperatorius pasiuntinį užtikrino, kad trijų imperijų – Austrijos, Prūsijos ir Rusijos – nuostata dėl Lenkijos padalijimo nepakito ir karaliaus Augusto pasipriešinimas gali tik pakenkti susidariusiai padėčiai. Ši A. Oginskio misija baigėsi nesėkmingai. 1773 m. gegužės 5 d. A. Oginskis pateikė apie ją seimui ataskaitą.

1773 m. balandžio 27 d. A. Oginskis tapo Lietuvos didžiuoju kancleriu (sekretoriumi).

1773 m. birželio mėnesį A. Oginskis dalyvavo slaptų konfederacijų veikloje ir kaip karaliaus patikėtinis aptarinėjo valstybės vyriausybės sudėtį, veiklą po ATR padalijimo. Seimas tuo laiku dar kartą delegavo A. Oginskį į Vieną, kur jis dirbo iki 1774 m. rugsėjo mėnesio. Šį kartą jo misija buvo sėkminga. Už tai ATR seimas A. Oginskiui paskyrė Guzovo (Sachačevo žemės), Kadarijos, Mockų ir Platelių (Trakų vaivadija) seniūnijas. 1773–1775 m. A. Oginskio žinioje buvo   Platelių dvaras ir Luokė.

1774 m. ėjo pasiuntinio ir įgaliotojo ministro pareigas Sankt Peterburge.

1775 m. liepos mėnesį A. Oginskis tapo Trakų vaivadijos deputatu seime.

1775 m. A. Oginskio teta Elena Oginskienė, kuri neturėjo palikuonių, savo testamente A. Oginskiui  užrašė Sokolovo žemes Palenkėje ir palivarką Žemaitijoje, priklausiusį Platelių seniūnijai.

1778 m. tapo Trakų kaštelionu ir tų pačių metų gegužės 13 d. kaip Trakų kaštelionas – Senato nariu.

1778 m. buvo Lietuvos didysis maršalka.

1780 m. buvo senatorius, Ašmenos seniūnas, Bresto vaivada. 

Nuo 1783 m. gruodžio mėn. ėjo Trakų vaivados pareigas.

1783 m. lapkričio mėnesį A. Oginskis gavo tėvo T. P. Oginskio palikimą – Izabelino žemių kompleksą Ašmenos paviete.

A.Oginskis turėjo rezidenciją Guzove. Ten jis itin daug dėmesio skyrė ūkio tobulinimui ir 1783 m. įvykdė žemės dalybų, išsaugojimo ir melioracijos reformą.

Parengė spaudai 1786 m. Varšuvoje išspausdintą leidinį „Ekonomikos instruktažas žmonėms, kurie eina tarnybą ūkyje…“

A. Oginskis buvo vienas iš masonų ložės „Išminties šventovė“, pertvarkytos į „Šv. Karolio riterių“ ložę, įkūrėjų.
A. Oginskis mirė  1787 m. rugsėjo 12 d. Guzove, jo žmona Paulina – 1797 metais. Jie abu yra palaidoti Miednevicų pranciškonų vienuolyne.

 

Smush Image Compression and Optimization