Mikelis Balčius knygoje „Iš Šventosios praeities“ (Palanga, 2016, p. 77) rašo: „po 1566 m. Palangos valsčiuje, šalia prekybinio kelio iš Prūsijos į Livoniją, prie Šventosios upės intako Darbos upelio buvo atmatuotas žemės sklypas ir pastatyta karčema. Nuo Palangos per mišką atvinguriavęs kelias pro karčemą ir per brastas Darbos ir Šventosios upės vedė Grobinios ir Kuldygos link. Tai buvo patogi vieta įkurdinti muitinei ir atsirasti miesteliui, bet norinčių gyventi šalia vieškelio, išskyrus kelis amatininkus, neatsirado. 1780 m. matininkas ten rado tris medinius pastatus. Vietovė vietinių gyventojų buvo vadinama Riciškė arba Ricas krogs. XIX a. pradžioje Riciškėje buvo pastatyta galinga akmeninė karčema su keliautojų vžimams skirta patalpa. XIX a. antroje pusėje Palangos dvaro sudėtyje prie Riciškės karčemos buvusį žemės sklypą grafas Tiškevičius išnuomojo ir vėliau pardavė E. Moricui. Karčema dirbo iki Pirmojo pasaulinio karo, vėliau aplinkiniai ūkininkai jos akmenines sienas ardė ir vežė naujų namų pamatams. Moricai ūkyje gyveno iki 1940 m., paskui repatrijavo į Vokietiją. Neprižiūrimi pastatai nugriuvo arba buvo nugriauti.
Dabar Riciškės karčemos kultūrinis sluoksnis kaip archeologinis paminklas įrašytas į valstybinį kultūros vertybių sąrašą Nr. 25503 – Šventosios sodybvietė, vadinama Būtingės karčema, Dvaro karčema. Mioricų sodybos vietą žymi sodybvietėje likę medžiai, sužėlę krūmynai ir betoninis rūsys su 1939 m. data. 1999 m. M. Balčius atrado ir 1990–1996 m, tyrinėjo karčemos liekanas. Tyrimų rezultatai paskelbti moksliniame straipsnyje „Šventosios žemupio kairiojo kranto gyvenvietės“ (Kultūros paminklai, Vilnius, 1998, kn. 5, p. 81–88). […]“
Gretos Tautavičiūtės nuotraukoje – istoriją liudijančios Būtingės krašto vietos
Tekstas paskelbtas įgyvendinant 2022 m. Lietuvos kultūros tarybos remiamą projektą „Žinoma ir nepažinta Palanga: 10 virtualių turų po kurortą“
