Žemaičių muziejaus „Alka“ padalinyje Telšių ješivoje (Iždinės g. 11) balandžio 14 d. vyko prof. Alfredo Bumblausko knygos „Lietuvos kryžkelės: Istorijos etiudai“ pristatymas. Renginyje dalyvavo autorius, pokalbį moderao Julijonas Šileika.
IŠSAMIAU:
Žemaičių muziejaus „Alka“ informacinis pranešimas apie įvykusį renginį
Pristatymo metu, nevengiant šmaikščių autoriaus pastabų ir komentarų, kalbėta apie istoriografinės minties plėtotę Lietuvoje ir prof. Alfredo Bumblausko vaidmenį joje. Svarstyta, kokia kryptimi turėtų judėti istoriniai tyrimai ir istorinis ugdymas Lietuvoje. Pokalbio metu paliestos svarbios istorinės ir tautinės tapatybės temos, kurios gvildenamos ir naujoje autoriaus knygoje. Diskutuota apie Žemaitijos ir žemaitiškumo idėją, Telšių miesto ateities perspektyvas.
Gausiai susirinkusi publika nevengė dalintis mintimis ir klausimais. Po pristatymo sveikinimo žodį tarė buvęs Telšių meras Kęstutis Gusarovas ir Žemaičių muziejaus „Alka“ direktorės pavaduotoja muziejinei veiklai Ingrida Vaitiekienė, uždavusi šmaikštų, profesoriaus itin mėgiamą istorinį klausimą, tai kada visdėlto į Lietuvą atkeliavo katės?
Daugiau apie knygą:
Knygos pratarmėje filosofas Alvydas Jokubaitis rašo: „iki Bumblausko „Senosios Lietuvos istorijos“ istorikų amatas reikalavo archyvus perkelti į knygą. Buvo vengiama drąsesnės minties ir interpretacijos. Savo Lietuvos istorijos tyrimais Bumblauskas pažeidžia šią taisyklę. Svarbiausi kiekvieno žmogaus gyvenimo įvykiai susieti su prasme, o ne empiriniais faktais. Jeigu liktų vien tik empiriniai faktai, žmogaus gyvenimas netektų prasmės. Jos suvokimas ateina iš visai kito šaltinio, negu vadinamieji istorijos šaltiniai. Mūsų istorikus Bumblausko požiūris į istoriją kartais trikdo ir erzina. Tikriausiai būtent todėl rašyti šios knygos pratarmę buvo patikėta prie istorikų cecho nepritapusiam žmogui. Tačiau ir ne istorikui aišku, kad susierzinimas yra nieko vertas istorijos faktas. Paprasti žmonės retai kada nors skaito istorikų knygas, o jeigu skaito, tai tik tas, kurios paliečia jų vaizduotę. Tai supranta Bumblauskas. Jis nori, kad istorija nebūtų tik teiginių sankaupa. To neįmanoma iki galo pasiekti, tačiau tai bandantys padaryti verti visokeriopos pagarbos.“
Mintys apie knygą ir jos autorių:
Alvydas Jokubaitis: „Sunku prisiminti, kas iš mūsų universitetų mokslininkų paskutiniu metu yra sukūręs dvasios įvykį. Bumblauskas yra aistros dalintis, o ne faktų mechanikos žmogus. Be tokių kaip jis universitetai pasmerkti Brežnevo stagnacijai ir lėtam susinaikinimui. Profesionalus mokslas gyvena tyrimais, o Bumblauskas nori suprasti, interpretuoti ir kalbėtis su žmonėmis. Jam Istorijos mokslas nėra tiks mokslas. Tai jo gyvenimo dalis, su daugybe atradimų, avantiūrų ir projektų
***
Vytautas Ališauskas: „Alfredas Bumblauskas yra tiek daug kalbėjęs, kad daug kam atrodo, jog jis nieko taip ir neparašė. Ši knyga privers Būtovės dainių pamatyti kitaip – kaip tyrėją, mokslininką, analitiką. Šis kitoks Bumblausko kalbėjimas privers kitaip išgirsti ir jo viešąją raišką. Man dabar akivaizdu, tai, ką seniai įtariau: ironiškas ir artistiškas tūkstančio diskusijų, renginių, laidų dalyvis nėra tik Vilniaus universiteto profesoriaus kaukė, ir atvirkščiai – mokymas ir tyrimas jam nėra tik laisvalaikio priešoka. Po šios knygos vieno veide neišvengiamai matysime ir kitą, tiksliau – žinosime, kad dviejų Bumblauskų nėra.“
Tekstą parengė Žemaičių muziejaus „Alka“ kultūrinės komunikacijos specialistė Monika Sudintaitė
Rugilės Laurinavičiūtės nuotraukoje – knygos pristatymo metu kalba A. Bumblauskas