„Aš pats Palangos botanikos parke pradėjau dirbti 1966 metais. Kai įsijungiau į kolektyvą, pagrindiniai parko tvarkymo darbai, numatyti parko rekonstrukcijos projekte, jau buvo atlikti. Mes toliau prižiūrėjome parką, įrenginėjome papildomus takus. Birutės kalno pietinėje dalyje tuo laikotarpiu buvo dar mažai lankoma zona – čia vinguriavo tik vienas keliukas, tad buvo pradėta jų įrenginėti daugiau. Centrinėje dalyje takai buvo, tačiau pavasarį jie prašlapdavo, žmonės eidavo žolynais – jiems būdavo nepatogu, ir žolynai nukentėdavo. Nutarėme takus ir ten gerinti. Pildavome dolomito skaldą ir takai pasidarydavo kietesni. Vėlesniais metais daug dirbome įrengdami parko apšvietimą. Parko direktorius Kazimieras Urbonavičius tam itin daug laiko ir sveikatos paaukojo. Darbai buvo atlikti didžiuliai. Neužteko pastatyti prožektorius. Reikėjo dirbti labai apgalvotai, kad įdomesni medžiai iš kelių kampų būtų apšviečiami, išryškinti, gerai atrodytų kitų fone. Didžiuliai darbai buvo atliekami ir įrengiant laistymo sistemą. Kiek tada žemės buvo iškasta, kiek vamzdžių paklota!
Manau, kad Palangos parkas – meno ir gamtos kūrinys. Jame matome tai, ką gali padaryti žmogaus protas, kai apgalvotai, kūrybiškai sujungiamas mokslas, kūryba ir gamtos grožis. Čia sukurta vertybė šimtmečiams. Kartos keičiasi, o tai, kas Palangos parke padaryta, visiems kelia ir kels džiaugsmą.“
Parengė Danutė Mukienė
D. Mukienės nuotraukoje – Palangos miesto botanikos) (Birutės) parko fragmentas
Publikacija paskelbta įgyvendinant 2022 m. Lietuvos kultūros tarybos remiamą projektą „Žinoma ir nepažinta Palanga: dešimt virtualių turų po Palangą“