Aleksandra Tyzenhauzaitė Giunterienė (Aleksandra Günther (Tiesenhausen); lenkų: hr. Aleksandra Günther (Tyzenhauz h. Bawół) – Sofijos Viktorijos Tyzenhauzaitės (1790–1878) sesuo. Turėjo dar ir du brolius: grafą Konstantiną Tyzenhauzą (1786–1853) ir grafą Adolfą Rudolfą Tyzenhauzą (1783–1830).
Aleksandra gimė apie 1790 m., mirė 1843 m. kovo 29 d. Vilniuje. Aleksandros, kaip ir Sofijos, bei jų brolių tėvai buvo grafas Ignotas Tyzenhauzas (1760–1822) ir Marijona (Marijana) Pšezdzieckytė (Przeździecki, 1762–1843), Tyzenhauzienė. Buvo ištekėjusi už grafo Adomo Giunterio (Adam Günther, 1782–1854).
Aleksandra buvo talentinga dailininkė (tapytoja). Jos, kaip ir Sofijos, piešimo mokytojas buvo dailininkas, būsimasis Vilniaus universiteto profesorius Jonas Rustemas. Jis yra nutapęs grupinį Tyzenhauzaičių portretą. Savo dvare Dabraulėnuose Sofijos sesuo turėjo tapybos studiją. Aleksandra niekada neeksponavo savo kūrinių. Ji tvirtindavo, kad moteriai geriausia, kai apie ją niekas nieko nežino ir nekalba.
Aleksandra turėjo tris dukteris: Matildą Giunterytę Bučinskienę, Idą (Idaliją) Giunterytę Mostovskienę (ji buvo dailininkė) ir Gabrielę Giunterytę Puzinienę. Gabrielė buvo rašytoja, poezijos, pjesių, plačiai žinomų atsiminimų „Vilniuje ir Lietuvos dvaruose“ autorė. Šią knygą pirmą kartą į lietuvių kalbą išvertė ir lietuvių kalba išleido VO „Regionų kultūrinių iniciatyvų centras“ (2005 m.).
RKIC informacija