Sovietmečiu cenzūruota, naikinta mūsų tautos sakralioji kultūra neliko be pėdsako, tačiau, ir atkovojus nepriklausomybę, metalo surinkėjai, žmonių nežinojimas, ką daryti su rūdijančiais ir griūvančiais kryžiais, šį paveldą naikino toliau. Tyrinėdama žemaičių šimtametę kalviškosios kryždirbystės tradiciją daugiau kaip pusę amžiaus, menotyrininkė, metalo dailininkė, Vilniaus dailės akademijos (VDA) Telšių fakulteto dėstytoja Adelė Genovaitė Zinkevičiūtė (1933-2022) sukaupė didelį vaizdinės medžiagos bei duomenų archyvą.
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
Laimos Kėrienės nuotraukose: akimirkos iš ekspedicijų, surengtų restauruojant kryžius Gargžduose, Plungėje, Kretingoje, Veiviržėnuose, Judrėnuose.
Rūpestis fiksuoti, išsaugoti rūdžių ir užmaršties ėdamą paveldą buvo jos egzistencinis stimulas, skatinęs imtis milžiniško darbo – bent knygos pavidalu išsaugoti unikalią žemaičių meistrų kūrybą ateities kartoms. VDA Telšių fakulteto profesorė Laima Kėrienė ir docentas Tomas Vaičaitis tęsia A. G. Zinkevičiūtės darbus, kad paveldas nenugultų užmarštin, bet būtų išsaugotas, kiek dar įmanoma: jau parengtas spaudai albumas „Žemaitijos kalvystė: PAMINKLINIAI KRYŽIAI, XIX a. pabaiga – XX a. pirma pusė, VDA Telšių galerijos vadovė Emilija Globytė su studentų paminklinių kryžių piešiniais, archyvo nuotraukomis ir dokumentais sukūrė įsimintiną ekspoziciją „IŠSAUGOTA“, per du metus apkeliavusią Telšius, Biržus, Plungę, Gargždus, Kretingą, Mažeikius, lapkritį paroda bus pristatyta Rietavo Oginskių istorijos ir kultūros muziejuje. Parodomis, įvairių formatų pristatymais skleidžiama žinia platesnei visuomenei.
Ekspedicijos
Lietuvių kryždirbystė pripažinta tarptautiniu mastu kaip unikali tautos kūryba ir yra įtraukta į UNESCO paveldo sąrašą. Žemaitijos senieji vietinių meistrų kaldinti paminkliniai kryžiai yra išties išskirtiniai tapatybės ir sakralios atminties ženklai, todėl projekto dalimi tapo ir kryžių tvarkymo ekspedicijos į Žemaitijos kapines, kur dar jų yra išlikusių. 2024 metais sutvarkyta ir konservuota apie 130 apleistų geležinių kryžių Klaipėdos rajono Veiviržėnų, Judrėnų, Gargždų ir Laugalių kapinėse, Kretingos ir Plungės miestų kapinėse, apžvelgtas poreikis tvarkyti ir saugoti paveldą kitose Žemaitijos vietovėse. Prasmingą iniciatyvą palankiai sutiko vietos savivaldos tarnautojai, seniūnai, jungėsi vietos bendruomenės žmonės, vyresnių klasių mokiniai. Projektą įgyvendinti padėjo VDA Telšių fakulteto specialistas studentų praktiniam mokymui Abertas Gedvilas, metalo dirbinių restauracijos studentai Igoris Sulejevas, Martynas Rutkus, Justinas Čeledinas, Igoris Skripka, VDA Telšių fakulteto specialistas studentų praktiniam mokymui ir kalvis Donatas Liekmanis, kalvis Marius Tamošaitis, savanoriavo grupė VDA Telšių fakulteto Metalo meno ir juvelyrikos studijų programos studentų. Nenuilstantis konsultantas buvo Prano Gudyno restauravimo centro metalo dirbinių ekspertas restauratorius Rimvydas Derkintis. Savanoriai galėjo prisiliesti gyvai prie kalviškos kryždirbystės, įgyti paveldo tvarkymo, konservavimo žinių, praktikos. Ekspedicijomis ne tik prailgintas autentiškų paminklinių kryžių matomumas pačiose kapinėse, bet ir sutelktas kartų bendravimas, siekiant suprasti tautinę savastį bei ją saugoti.
„Dabar prižiūrimų šimtamečių paminklų yra išlikę labai mažai, dalis rūdija, o apleistos kapavietės užleidžiamos naujiems palaidojimams, kuriuos tikriausiai užklos atvežtinėmis akmens plokštėmis. Žmonės dažnai nežino, kaip elgtis su rūdijančiais, nykstančiais geležiniais kryžiais: juos tiesiog nugriauna, vietoj jų stato paplitusius šiuolaikinius akmeninius paminklus. Retais atvejais galima rasti gerų pavyzdžių, kai senieji kryžiai sutvarkomi, restauruojami ir įkomponuojami į dabartinę kapaviečių architektūrą. Senų paminklų atnaujinimas yra labai svarbus tradicijos išsaugojimui, todėl visos bendruomenės ir kiekvienas žmogus, kurių akiratyje yra išlikusių senųjų kalviškų kryžių, yra kviečiami puoselėti šias sparčiai rūdžių ir nesupratimo naikinamas vertybes. Metaliniai kryžiai yra regimi ir apčiuopiami mūsų XIX a. pabaigos – XX a. pradžios istorijos liudininkai. Priemonių, galinčių juos apsaugoti nuo sunykimo, yra, reikia tik noro“, – kalbėjo projekto vadovė VDA Telšių fakulteto prof. L. Kėrienė.
Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba, VDA Telšių fakultetas, Plungės rajono savivaldybė.
Parengė Donata Kazlauskienė