Pranas Šniukšta (1908–1977) – kunigas, dailininkas, literatas, visuomenės ir kultūros veikėjas. Jis gimė 1908 m. rugsėjo 26 d. Betygalos valsčiaus Šnipaičių kaimo ūkininko šeimoje. Mirė 1977 m. gruodžio 1 d. Kaune. Palaidotas Betygalos kapinėse.
Mirė 1977 m. 1922 m., savarankiškai pasirengęs, įstojo į Kauno „Aušros“ gimnaziją. Vėliau mokėsi Raseiniuose. Baigęs gimnaziją, 1928 m. įstojo į Kauno kunigų seminariją, kuriam tuo metu vadovavo rektorius poetas Maironis. P. Šniukštos senelė iš tėvo pusės ir Maironio motina buvo tikros seserys. Mokydamasis seminarijoje domėjosi Lietuvos istorija ir pasaulio literatūra, pradėjo rašyti eilėraščius. 1935 m. baigė seminariją, buvo įšventintas į kunigus, ir gavo paskyrimą dirbti vikaru Vandžiogaloje, o 1936 m. – Ariogaloje, kurioje vikaru jis dirbo tris metus. Čia jis aktyviai dalyvavo kultūriniame gyvenime – subūrė dramos būrelį, dūdų orkestrą, chorą, kūrė dramos vaizdelius istorine tematika mėgėjų teatrui, režisavo spektakliukus, kūrė scenografiją, kostiumais, grimuodavo aktorius.
Nuo 1939 m. buvo kilnojamas iš vienos vietos į kitą. 1942 m. įsikūrė Kaune. Čia du metus dirbo „Saulės“ gimnazijos kapelionu, dėstė tikybą. 1944 m. vėl buvo paskirtas į Ariogalą. Čia jis ėjo klebono ir dekano pareigas. Vėliau jis pradėjo ėjo Kauno kunigų seminarijos prokuratoriaus, Zapyškio bažnyčios altaristos, Vytauto Didžiojo bažnyčios altaristos pareigas. Kaune jis dirbo Petrašiūnų ir Šančių bažnyčiose, nuo 1965 m. iki pat mirties – klebonu Šv. Antano Paduviečio bažnyčioje.
Laisvalaikiu P. Šniukšta tapydavo – daugiausiai peizažus. Jo drobėse yra Kauno ir jo apylinkių, Palangos, Nidos, Darbėnų, Baltijos jūros, Nemuno, Rubikių ežero vaizdų. Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje yra sukaupta ir saugoma daugiau kaip 50 P. Šniukštos tapybos kūrinių. Daug jo kūrinių priklauso jo giminėms ir bičiuliams.. Kunigas, išsirengęs kelionėn ar į trumpą ekskursiją, niekad nepamiršdavęs tapybos reikmenų.
Didelę dalį P. Šniukštos rašytinio palikimo sudaro eilėraščiai, dramos kūriniai, kelionių aprašymai, istorinės apžvalgos, straipsniai. Yra parašęs ir biografinį romaną. Dalis jo dokumentinio archyvo yra perduota Maironio lietuvių literatūros muziejui.
Parengė Loreta Sungailienė
Tekstas paskelbtas vykdant 2022 m. Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo remiamą projektą „Elektroninis žurnalas „Žemaičių žemė“
