Juozas Blažys (1890–1939) – gydytojas neuropatologas, psichiatras, pedagogas, profesorius. Pagrindinės mokslinių tyrimų sritys: alkoholizmas, paveldimumas, neurosifilis, sterilizacija, psichinė higiena.
Jis gimė 1890 m. gegužės 2 d. Šiauliuose. 1908 m. baigė Šiaulių gimnaziją, 1914 m. – Peterburgo karo medicinos akademiją. Per Pirmąjį pasaulinį karą tarnavo Rusijos imperijos kariuomenėje. Nuo 1918 m. dirbo gydytoju vokiečių įsteigtoje Tauragės psichiatrinėje ligoninėje. 1919–1924 m. buvo Tauragės psichiatrinės ligoninės direktorius. Nuo 1924 m. – Lietuvos universiteto (nuo 1930 m. – Vytauto Didžiojo universitetas) Nervų ir psichikos ligų katedros vedėjas, profesorius (1937), 1938 m. – prorektorius. 1931 m. kartu su kitais įsteigė Lietuvos sveikatos ir blaivybės draugiją, buvo jos pirmasis pirmininkas.Yra paskelbęs medicinos mokslo ir populiarių straipsnių „Medicinos fakulteto darbuose“, „Medicinoje“, „Mūsų žinyne“, „Kultūroje“, „Vaire“ ir kt. leidiniuose.
Parašė „Įvadą į psichiatriją“ (1935), „Eugeniką“ (1939).
Juozas Blažys mirė 1939 m. balandžio 25 d. Kaune.
Tekstas parengtas pagal informaciją, skelbiamą:
„Juozas Blažys“, Tauragės kraštas: istorija, kultūra, meno paminklai [Kazio Misiaus tekstas], 2007, Vilnius : Vilniaus dailės akademijos leidykla, p. 489–504.
- Visuotinė lietuvių enciklopedija https://www.vle.lt/straipsnis/juozas-blazys/
- Laisvoji enciklopedijahttps://lt.wikipedia.org/wiki/Juozas_Bla%C5%BEys_(1890)
Parengė Danutė Mukienė
Projektą remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas
