Petras Maželis (1894–1966) – kunigas, Telšių vyskupas, pamokslininkas, pedagogas, rašytojas (prozininkas), spaudos bendradarbis. Gimė 1894 m. rugsėjo 21 d. Rokiškio apskrities Obelių valsčiaus Cipriškių kaime. Mirė 1966 m. gegužės 21 d. Telšiuose, palaidotas Telšių katedros šventoriuje.
Iš pradžių mokėsi Vyžunkos (?) pradžios mokykloje, vėliau privačiai. Vidurinę mokyklą baigė Taline (Estija). Vėliau (1920–1923 m.) mokėsi Kauno tarpdiecezinėje kunigų seminarijoje. Ją baigė 1923-aisiais ir tais pačiais metais buvo įšventintas į kunigus, paskirtas eiti Telšių Šv. Antano parapijos vikaro pareigas. Tuo pat metu jis dirbo ir tikybos mokytoju lenkų progimnazijoje. Vėliau, 1924–1928 m., studijavo filosofiją, pedagogiką ir literatūrą Lietuvos universiteto Teologijos‑filosofijos fakultete Kaune. Po šių studijų 1928–1946 m. Telšių kunigų seminarijos dėstė lietuvių kalbą ir literatūrą, retoriką, buvo šios seminarijos profesorius, 1928–1940 m. ėjo ir Telšių katedros vikaro pareigas, 1931–1936 m. buvo Telšių kalėjimo kapelionas, 1928–1931 m. – laikraščio „Žemaičių prietelius“ redaktorius. 1935 m. išrinktas sinodiniu teisėju ir pakeltas kanauninku. Kai Telšių vyskupija buvo be vyskupo, nuo 1947 iki 1950 m. ėjo vyskupijos kanclerio pareigas. 1950–1955 m. buvo Telšių vyskupijos valdytojas. 1955 m. rugsėjo 11 d. Panevėžio Kristaus Karaliaus katedroje kartu su Julijonu Steponavičiumi buvo konsekruotas vyskupu ir paskirtas Telšių Telšių vyskupijos apaštaliniu administratoriumi (šias pareigas ėjo iki savo mirties). 1964–1966 m. buvo Tešių vyskupas ordinaras. 1965–1966 m. ėjo Lietuvos vyskupijų Ordinarų kolegijos (nuo 1971 m. – Lietuvos vyskupų konferencija) pirmininko pareigas. Dalyvavo taikos šalininkų judėjime, buvo Sovietų sąjungos–Italijos draugystės draugijos narys.
Garsėjo kaip geras pamokslininkas, aktyvus Bažnyčios ir tikinčiųjų teisių gynėjas. Buvo žinomas publicistas, beletristas. Kūrė apysakas, eilėraščius. Parašė nemažai publicistinių straipsnių. Dalis jų paskelbta 1925–1940 m. leistame „savaitraštyje „Žemaičių prietelius“, kurį yra ir pats redagavęs. Išleido novelių ir apysakų knygas „Žmogus“ (1930), „Meilė ir ašaros“ (1930), „Kraujo lašai“ 1930), „Tarp audrų ir ramybės“ (1932), apysaką „Keista gyvenimo šypsena“ (1925), knygą „Neniekinkite šviesos“ (apie 1937), „Tėvams 10 įsakymų“ (1938).
Publikacija parengta įgyvendinant 2022 m. Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo remiamą projektą „Elektroninis žurnalas „Žemaičių žemė“
