Albinas Liaugminas (1907–1992) – poetas, psichologas, sociologas, pedagogas, edukologas, pirmasis Vilniaus pedagoginio universiteto rektorius, profesorius, Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių visuomenės veikėjas, spaudos bendradarbis.
Jis gimė 1907 m. birželio 10 d. Laižuvos valsčiaus Auksūdžio kaime (Mažeikių r.).
Baigęs Mažeikių gimnaziją, pradėjo studijuoti Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakultete. Atlikęs karinę tarnybą studijavo filosofijos istoriją, pedagogiką ir lotynų kalbą. 1934–1935 m. Paryžiaus Sorbonos universitete lankė filosofijos, psichologijos bei sociologijos paskaitas. 1935 m. Lietuvos švietimo ministerijos siuntimu išvyko į Ženevą gilinti pedagogikos ir psichologijos žinių. Tuo pačiu metu jis studijavo Žano Žako Ruso pedagoginių mokslų institute Ženevoje.
1938 m. Ženevos universitete apgynė mokslų daktaro disertaciją apie moralinį auklėjimą, įgijo filosofijos daktaro laipsnį.
1938–1939 m. Klaipėdos pedagoginiame institute skaitė bendrosios psichologijos ir sociologijos įvadą. Tuo pat metu Vilniaus dailės akademijoje dėstė pedagogiką, Vilniaus universitete – psichologiją, filosofiją ir pedagogikos pagrindus.
Į Vilnių perkėlus Klaipėdos pedagoginį institutą, 1941–1944 m. ėjo šio instituto direktoriaus pareigas, dėstė Vilniaus dailės akademijoje ir Vilniaus universitete. 1942 m. Vilniaus universitete apgynė habilitacijos darbą apie Fridricho Nyčės etiką.
1944 m. su šeima pasitraukė į Vokietiją. Ten dirbo vertėju, dėstė gimnazijoje. 1948 m. persikėlė gyventi į Kolumbiją.
1948–1955 m. Kolumbijos Bogotos universitete dėstė pedagogiką ir psichologiją, dirbo ir keliose kitose aukštosiose mokyklose, aktyviai bendradarbiavo lietuviškoje ir užsienio periodinėje spaudoje.
1955 m. persikėlė gyventi į JAV, įsikūrė Čikagoje. Septyniolika metų (1955–1972 m.) Lojolos jėzuitų universitete Čikagoje dėstė užsienio kalbas. 1973–1976 m. dirbo Alkoholikų gydymo centro psichologu.
A. Liaugminas buvo vienas iš JAV veikiančio Pedagoginio lituanistikos instituto steigėjų, pirmasis jo rektorius (šias pareigas ėjo 1958–1963 m.).
Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę, po 46 metų aplankė gimtinę. Vilniaus pedagoginiame institute jis dalijosi prisiminimais apie instituto darbą vokiečių okupacijos metais, pasakojo apie buvusias studijas, mokymo programas, studentus, dėstytojus.
1962 m. išleista jo knyga „Naminio auklėjimo problemos“.
Buvo JAV leistos „Lietuvių enciklopedijos“ bendradarbis.
Aktyviai bendradarbiavo spaudoje. Daugiausiai jis skelbdavo straipsnius pedagogikos ir visuomenės klausimais. Ji buvo skelbiami mokslo leidiniuose, periodiniuose laikraščiuose ir žurnaluose „Akademikas“, „Draugas“, „Laiškai lietuviams“, „Tautos mokykla“, „Vairas“ ir kai kuriuose kituose.
Mirė A. Liaugminas 1992 m. liepos 17 d. Po metų profesoriaus palaikai urnoje, lydimi profesoriaus žmonos Danutės Liaugminienės, iš Floridos buvo perkelti į tėviškę ir 1993 m. spalio 20 d. palaidoti Laižuvos kapinėse (Mažeikių r.).
Parengė Danguolė Želvytė
Tekstas paskelbtas 2022 m. įgyvendinat Spaudos, radijo ir televizijos remiamą projektą „Elektroninis žurnalas „Žemaičių žemė“
