Juozas Lukauskas (1906–1999) – tautodailininkas (skulptorius), Kretingos rajono Garbės pilietis. Jis gimė 1906 m. sausio 14 d. Vaitelių km.
(Klaipėdos r.). Mirė 1999 m. sausio 14 d. Kretingoje. Baigė 7 klases, 1925 m. pradėjo mokytis staliaus amato pas palangiškį baldžių J. Baltmiškį. Pirmąjį darbelį išdrožė 1927 m. tarnaudamas kariuomenėje. Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys nuo 1960 m. Parodose dalyvauti pradėjo
1959 m. Surengė 5 autorines savo kūrybos parodas. Dalyvavo daugelyje tautodailės parodų, surengtų Lietuvoje ir užsienyje – Estijoje,
Latvijoje, Vengrijoje, Rumunijoje, Čekoslovakijoje, Pasaulinėje parodoje Monrealyje (Kanada) ir kt.
Apie 1930-uosius praėjo iš medžio kurti bareljefus ir portretus. 1931 m. Kretingoje jau dirbo jam priklausančioje baldų dirbtuvėje. 1931 m. sukūrė šeimą – vedė Petronėlę Bėrontaitę. 1939 m. jis pasistatė naują baldų dirbtuvę prie Kretingos geležinkelio stoties. Kai ją nacionalizavo, persikėlė gyventi į savo ūkį Petrikaičių kaime.
1937 m. neakivaizdžiai baigė korespondentų kursus Kaune. Vėliau studijavo elektrotechniką Kauno „Savišvietos“ institute. Studijų nebaigė, nes sovietmečiu institutą uždarė.
1949 m. dirbo Palangos gintaro dirbtuvėse, 1956–1976 m. – medžio drožėju Klaipėdos „Dailės“ kombinate.
1958–1962 m. mokėsi Vilniaus dailės instituto drožybos kursuose.
1960 m. tapo Lietuvos tautodailininkų sąjungos nariu.
Jis yra pirmojo koplytstulpio, pastatyto Antalieptėje 1970 m., bendraautorius. Jis dalyvavo medžio drožėjų kūrybinėse stovyklose Ablingoje (1972), Anykščiuose (1976), Ignalinoje (1977), Miliūnuose (1978, 1981), Juodkrantėje (1979, 1981). Jų metu sukurti J. Lukausko darbai papuošė šias vietoves.
1966 m. J. Lukauskas kartu su kitais liaudies meno meistrais įkūrė Lietuvos liaudies meistrų sąjungą.
Surengė 5 autorines parodas. Dalyvavo 36-iose liaudies dailės parodose, kurios vyko Estijoje, Lietuvoje, Latvijoje, Vengrijoje, Rumunijoje, Čekoslovakijoje, Pasaulinėje parodoje Monrealyje (Kanada), kt.
Klebonui Broniui Burneikai užsakius, 1987–1990 m. sukūrė medžio drožinių, kurie papuošė Kretingos bažnyčią. 1989 m. Jokūbave vykusioje kūrybinėje stovykloje sukūrė keletą skulptūrų, skirtų naujajam Pastauninko parkui.
Jo sukurtų medžio paveikslų, skulptūrų, verpsčių, įvairių suvenyrų, ornamentuotų baldų yra įsigiję įvairūs Lietuvos ir užsienio šalių muziejai, tarp jų ir Kretingos, Žemaičių „Alkos“ (Telšiai), Lietuvos nacionalinis dailės, Mažosios Lietuvos istorijos, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės, kolekcininkai, kiti privatūs asmenys.
1978 m. J. Lukauskas tapo Kultūros ministerijos Pauliaus Galaunės vardo premijos laureatu. 1989 m. jam suteiktas Kretingos rajono Garbės piliečio vardas.
Gyvendami santuokoje Petronėlė ir Juozas Lukauskai išaugino keturis sūnus. Visus juos tėvas išmokė meistrystės meno.
J. Lukauskas namuose Kretingos mieste buvo sukaupęs daug savo kūrinių, juos eksponavo gyvenamojo namo verandoje, planavo čia įkurti muziejų. To padaryti jis nebesuspėjo. Sulaukęs saulėlydžio pradėjo rašyti savo gyvenimo istoriją.
Išsami informacija apie menininką skelbiama:
-
Želvytė Danguolė, „Juozas Lukauskas“, Senoji Lietuvių skulptūra, kryžiai ir koplytėlės, http://daugenis.mch.mii.lt/Tradicija/Menininkai/J_Lukauskas.htm.
- Beniušienė Irena, „Drožėjo kūrybos tąsa šeimoje – iki ketvirtos kartos“, Pajūrio naujienos, 2006, birželio 9 d., priedas „Smiltys“.
-
Kretingos menininkai vakar ir šiandien [sudarė Danutė Šorienė], Klaipėda: Libra Memelensis, 2004, p. 20.
- Jomantienė Diana, „Juozas Lukauskas: pažįstamas ir neatrastas“, Švyturys, 2016, sausio 30, p. 8–9.
- Paulauskaitė Birutė, „Juozas Lukauskas“, Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešoji biblioteka“: https://www.kretvb.lt/personalijos/lukauskas-juozas/.
Parengė Danutė Mukienė
Tekstas paskelbtas įgyvendinant 2022 m. Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo remiamą projektą „Elektroninis žurnalas „Žemaičių žemė“
