Jurgis Vanagas – Lietuvos inžinierius architektas, urbanistas, mokslininkas, habil. dr. (hum. m.; architektūros m. dr. 1981 m.), profesorius (1984 m.), architektūros kritikas, Baltarusijos architektūros akademijos užsienio narys akademikas (2005 m.).
J. Vanagas gimė 1933 m. kovo 4 d. Kaune. 1952m. baigė Kauno VI vidurinę mokyklą. 1952–1958m. studijavo Kauno politechnikos institute (KPI). 1958–1961 m. buvo Kuršėnų rajono architektas, 1961–1965 m. – Miestų statybos projektavimo instituto Kauno filialo grupės vadovas. 1965–1968 m. tobulinosi aspirantūroje (buvo KPI aspirantas, 1968 m. apgynė architektūros kandidato disertaciją tema „LSSR mažų miestų planinės struktūros plėtojimo keliai“. Stažavosi Varšuvos, Helsinkio universitetuose, Vakarų Berlyno technikos universitete. 1965–1968 m. –1968–1970 m. – KPI Gyvenviečių planavimo katedros vyresnysis dėstytojas. 1970 m. jam suteiktas docento vardas. 1971 m. kartu su katedra persikėlė į naujai įkurtą Vilniaus inžinerinį statybos institutą (VISI), čia ėjo Architektūros fakulteto dekano, 1980–1993 m. Urbanistikos katedros vedėjo pareigas. 1984 m. jam suteiktas profesoriaus vardas. Nuo 1993 m. buvo Vilniaus Gedimino technikos universiteto Urbanistikos katedros profesorius.
1981 m. apgynė architektūros daktaro disertaciją „Sociologinis aspektas urbanistiškai tobulinant Lietuvos SSR stambių miestų gyvenamąją aplinką“. 1983 m. drauge su kitais autoriais sudarė Lėvens tvenkinio pakrančių sutvarkymo projektą, Vilniaus urbanistinės plėtros variantą (1995 m.), Vilniaus ir Kauno dvimiesčio principinę suplanavimo schemą (1999 m.)
XX a, 7 deš. pirmasis pradėjo Lietuvos miestų plataus masto urbanistinius sociologinius tyrimus.
1997–2007 m. papildomai dėstė Kauno technologijos universitete, Vytauto Didžiojo universitete, Klaipėdos universitete, Kauno dailės institute (nuo 2002 m. Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės institutas).
Nuo 2007 m. – Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesorius emeritas.
Jis yra buvusių Tauragės, Šilutės (abu 1962 m.), Kuršėnų (1963 m.), Šakių (1964 m.) generalinių planų autorius, daugiau kaip 150 sodybinio tipo gyvenamųjų namų Kuršėnų mieste ir rajone autorius. Kartu su kolegomis parengė daug visuomeninių pastatų interjerų projektų. Yra 4 urbanistinių ir architektūrinių konkursinių projektų autorius ir bendraautoris (visi premijuoti). 1986 m. kartu su kitais parengė Kupiškio marių pakrantės suplanavimo projektą, 1995 m. – Vilniaus miesto bendrojo plano teritorinės plėtros koncepcinį modelį, 2000 m. – Lietuvos Respublikos teritorijos bendrąjį planą, 2003 m. – Vilniaus ir Kauno dvimiesčio strateginio plano vienas autorių.
Yra skaitęs paskaitas Berlyno, Weimaro, Stokholmo, Helsinkio, kelių kitų Europos miestų aukštosiose mokyklose.
Dalyvavęs tarptautinėse konferencijose, vykusiose JAV, Anglijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Danijoje, Norvegijoje, Olandijoje, Lenkijoje, Švedijoje ir keliose kitose šalyse.
1995–2009 m. buvo žurnalo „Urbanistika ir architektūra“ vyriausiasis redaktorius.
Yra parašęs kelias monografijas, vadovėlius, skirtus aukštosioms mokykloms, keletą kitų knygų paskelbęs beveik 300 mokslo straipsnių dvylika kalbų.
- Vanago leidiniai:
- Miesto gyvenamosios aplinkos sociologinis aspektas“, monografija, 1992 .
- „Miesto sociologijos pagrindai“, vadovėlis, 1996 m.
- „Miesto teorija“, vadovėlis, 2003 m.
- Jurgis Vanagas. „Autobiografinė apybraiža ir literatūros rodyklė“. Vilnius: Technika, 2003 m.
- „Vilniaus ir Kauno dvimiestis: idėja, samprata, vizija“, straipsnių rinkinys, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Vilnius: Technika, 2006 m.
- „Urbanistikos pagrindai“, vadovėlis, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Vilnius: Technika, 2008 m.
- „Šančių praeities takais: prisiminimai“, Kaunas: Arx Baltica, 2008 m.
- „Šančių praeities takais: prisiminimai“, 2 pataisyta ir papildyta laida, Kaunas: Arx Baltica, 2009 m.
- „Šančių praeities takais: prisiminimai“, 3 pataisyta ir papildyta laida, Kaunas: Arx Baltica, 2010 m.
- „Šančių praeities takais: prisiminimai“, 4 pataisyta ir papildyta laida, Kaunas: Vitae Litera, 2016 m.
- „Nuo urvinio būsto iki šiuolaikinio megalopolio“, monografija, Vilnius: Technika 2012 m.
- „Miestas, miesto, miestui…Urbanisto prisiminimai“, Vilnius: Technika, 2013 m.
- „Primirštas Antakalnis“, monografija, Vilnius: Žuvėdra, 2015 m.
- „Primirštas Antakalnis“, monografija, 2 pataisyta ir papildyta laida, Vilnius: Žuvėdra, 2016 m.
- „Antakalnis. Kilmė, raida, žmonės“, monografija, Vilniaus Dailės akademijos leidykla, 2018 m.
- „Pliateriai. Asmenybės, veikla, paminklai“, Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2021 m.
- Vanagas – Lietuvos architektų sąjungos narys. Vilniaus ir Kauno dvimiesčio rėmėjų draugijos pirmininkas, Lietuvos karališkosios bajorų sąjungos senatorius.1990–1995 m. buvo Sąjūdžio remtas Vilniaus tarybos narys.
- Vanagas yra kelių tarptautinių organizacijų narys: Association of European Schools of Planning, Man and Biosphere, Society for Human Ecology, International Council for Research and Innovation in Building and Constructionjnternational Association for People-Environment Studiesjnternational Sociological Association,The European Network for Housing Research,Vision and Strategies About The Baltic Sea-2010.
Vedęs, žmona Liuda Vanagienė – architektė. Sūnus Rimvydas Vanagas – inžinierius-konstruktorius.
Laisvalaikis: grožinės literatūros skaitymas, Lietuvos miestų istorijos tyrinėjimai, lietuviškojo
psichologinio tipažo studijos, darbas sodyboje, bėgimas ristele.
1983 m. jam suteiktas Lietuvos nusipelniusio architekto vardas.
2003 m. apdovanotas Lietuvos architektų sąjungos „Architektūros riterio“ kryžiumi ir ordinu „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžiumi.
2004 m. jam už darbų ciklą „Vilniaus ir Kauno dvimiestis: Lietuvos didžiųjų miestų urbanistinės sandaros modeliavimas (1969–2003)“ paskirta Lietuvos mokslo premija.
2006 m. apdovanotas VGTU jubiliejinis aukso medaliu, 2009 m. – Kauno miesto savivaldos 600 m. jubiliejiniu medaliu, 2011 m. – Lietuvos karališkosios bajorų sąjungos jubiliejiniu Žalgirio mūšio 600-ųjų metinių medaliu, 2011 m. – Kauno miesto II laipsnio Santakos garbės ženklu, 2013 m. Vilniaus m. Šv. Kristoforo statulėle, 2016 m. – VGTU Jubiliejiniu garbės ženklu, 2018 m. – Lietuvos Respublikos Seimo Aukso ženkleliu „Atkurtai Lietuvai – 100“ „Už svarų indėlį į Lietuvos valstybės gerovės kūrimą“.
Naudota literatūra:
- „Jurgis Vanagas“, Kuršėnų enciklopedija, Vilnius, 2005, p. 277–278.
- „Jurgis Vanagas“, Visuotinė lietuvių enciklopedija: https://www.vle.lt/straipsnis/jurgis-vanagas/ (žr. 2022-11-02).
- „Jurgis Vanagas“, Laisvoji enciklopedija: https://lt.wikipedia.org/wiki/Jurgis_Vanagas (žr. 2022-11-02).
Parengė Danguolė Želvytė
Tekstas paskelbtas 2022 m. įgyvendinat Spaudos, radijo ir televizijos remiamą projektą „Elektroninis žurnalas „Žemaičių žemė“
