Stanislovas Bonifacas Jundzilas (lenk. Stanisław Bonifacy Jundziłł, 1761–1847) – gamtininkas, Vilniaus universiteto profesorius, filosofijos mokslų daktaras (1798 m.), kunigas.
Jis gimė 1761 m. gegužės 6 d. Jasionyse (dabar Gardino sritis, baltarusija). 1779–1781 m. mokytojavo Raseinių pijorų vienuolyno mokykloje. Mirė 1847 m. balandžio 27 d. Vilniuje.
Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje skelbiama, kad S. B. Jundzilas „1779–86 ir 1790–92 mokytojavo Raseinių, Ščiutino (Gardino sr.), Vilniaus pijorų mokyklose. Pijorų ordino narys (1779). 1781–83 klausė filosofijos paskaitų Vilniaus pijorų kolegijoje, t. p. 1782 Vilniaus universitete lankė fizikos, 1783 – chemijos paskaitas. 1784 įšventintas kunigu. 1786–87 Vilniaus universitete išklausė chemijos ir zoologijos, 1787 ir J. G. A. Forsterio privatų botanikos kursą. 1792–1824 dėstė Vilniaus universiteto Gamtos mokslų katedroje, nuo 1798 jai vadovavo; profesorius (1802). 1792–97 tobulinosi Austrijoje, Saksonijoje, Vengrijoje. 1799–1824 vadovavo Vilniaus universiteto Botanikos sodui. Tyrė Vilniaus, Ščiutino, Lydos, Gardino apylinkių florą, t. p. paukščius, vabzdžius. Perorganizavo ir išplėtė Vilniaus universiteto botanikos sodą (iš Pilies gatvės perkėlė į Sereikiškes, pagausino augalų skaičių), keisdamasis augalais su 15 miestų išpopuliarino jį Europoje, papildė naujais rinkiniais Gamtos mokslų kabinetą. Teigė, kad gamta turi savo dėsnius, o gyvieji gamtos kūnai yra medžiagos cheminių kitimų rezultatas, kad žmogus kūnu panašus į kitus žinduolius. Aiškindamas organizmų kilmę ir jų psichinę veiklą pripažino dieviškąjį pradą. Redagavo (su kitais) žurnalą Dziennik Wileński; jame skelbė gamtos mokslų srities straipsnius.
Knygos
Naudota ir cituojama literatūra:
1. Visuotinė lietuvių ensciklopedija: https://www.vle.lt/straipsnis/stanislovas-bonifacas-jundzilas/
Parengė Virginijus Baranauskas